Gubernija – seniausia Lietuvos įmonė[4], tuo pačiu seniausia alaus darykla.[5] Įsikūrusi Šiaulių mieste.
Istorija
Pirmą kartą bravoras paminėtas Šiaulių dvaro inventoriuje, kuris archyvo darbuotojų yra datuojamas XVII a. pabaiga. 1680 m. sudarytas Šiaulių ekonomijos inventorius, kuriame minimas ir bravoras, dengtas dranyčiomis, į jį durys ant bėgūnų. Jis esąs toliau nuo pagrindinių rūmų lauke (skiria nuo rūmų vartai) netoli nedidelio gyvenamo namo (rūmelių) ir pirties.
1786 m. bravoras baigtas iventorizuoti. Išlikusiame 825 lapų Šiaulių ekonomijos inventoriuje, kuris baigtas rašyti 1786 m. liepos 1 d., jame smulkiai aprašyta ir Gubernijos alaus darykla: Įmonė buvo su 5 dūmtraukiais, turėjo įėjimą nuo ežero. Bravoras medinis, čerpėmis, kai kur malksnomis dengtas, grindys išklotos plytomis ir akmenimis. Turėjo prieangį, trobą su šonine dalimi, rūsį, kitą trobą – salyklinę, statinių patalpą, alaus virimo vietą, keletą gyvenamųjų patalpų, krovinių kėlimo įrenginį, atskirą svirnelį, tvartą raguočiams ir arklidę, ledainę. Pastatai turėjo daug langų. Vanduo iš šulinio vamzdžiais buvo pumpuojamas tiesiog į alaus daryklą.
Išlikusiuose Gubernijos dvaro alaus daryklos akmenų pamatuose yra iškalta 1799 metų data, ji priskiriama pirmajai dvaro alaus gamyklos rekonstrukcijai. M. Griškevičiaus rašytoje Šiaulių ekonomijos istorijoje apie 1799 metų laikotarpį rašoma: Nuo spalio 1-osios aludaris Jurgis Trzeščik (čekas) pradeda Šiaulių rakte virti gerą alų, dėl kurio yra atgabenami Brunsvicos apyniai iš Liepojos. Atvykus čekų aludariui buvo atlikti patalpų pertvarkymai, pakeistas alaus daryklos inventorius, įrengimai. Pirmoji alaus daryklos rekonstrukcija, prasidėjusi 1799 metais, truko daugiau kaip dešimt metų. Šios rekonstrukcijos metu buvo keičiami pamatai ir išplėsta pati darykla.
Alaus darykla stovėjo prie centrinio pašto arklių kelio Peterburgas–Berlynas–Paryžius ir buvo plačiai žinomas jos puikus alus. Šiaulių metraštyje minima, kad 1807 metais Rusijos caras Aleksandras I su šeima, važiuodamas susitikti su Napoleonu Tilžėje, gėrė darykloje padarytą alų, o Napoleono armijos kariai pravažiuodami pro Šiaulius, pakelės namuose ragavo dvaro alaus darykloje pagaminto alaus.
Dėl prancūzų-rusų karo smuko valdiško alaus virimas. 1811 metais nurodoma, kad „alaus bravorai Šiaulių ir Naisių raktuose sustojo“. Vėliau dvaro alaus darykloje laikinai buvo įkurta karo ligoninė.
Antrą kartą darykla rekonstruota XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. 1890 metais įmonėje pastatyta pirmoji dvylikos arklio jėgų galingumo garo mašina ir įrengta katilinė. 1895 metais praplėstas dabartinis salyklo gamybos pastatas, užstatant ant esamų sienų dar du aukštus, atvestas geležinkelis. Rekonstrukcija užbaigta 1900 metais. 1909 metais alaus darykla pagamino daugiau kaip 1000 kibirų alaus kasdien, o prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą iki 300 tūkstančių kibirų alaus per metus. 1926 metais alaus darykla per varžytines įsigijo Ragučio alaus daryklą, susivienijusi su Kauno alaus darykla, parduodamo alaus kiekiu buvo pirma Lietuvoje.
1926 metais darykla garsino Lietuvą Kunigaikščių alaus gamyba. Šis alus tarpukariu buvo apdovanotas dviem tarptautiniais medaliais. Alaus gamyba darykloje po truputį augo: 1930 metais ̶ siekė pusantro milijono litrų, o 1937 metais ̶ jau apie 2 mln. litrų.
Nuo 1937 metų vasaros alaus darykla buvo plečiama, didinamos patalpos, statomi nauji įrengimai. Kainų tvarkytojas nustatė alaus standartus. Silpniausiam arba stalo alui leista 3 laipsniai stiprumo, normaliam – 3,8 laipsnio, o stipriam – 5 laipsniai.
Antrojo pasaulinio karo metu darykla buvo visiškai sugriauta ir sudeginta. 1944 m. rugpjūčio mėnesį, nors ir be stogo, įmonė vėl pradėjo veikti. Trūko žaliavų, alų gamino iš karo metu apdegusio salyklo, buvo dirbama rankiniu būdu. 1950 metais buvo suremontuota karo metu sudegusi automatinė alaus pilstymo linija, kuri vėliau dirbo iki 1957 metų, kol buvo įrengtas naujas pilstymo skyrius. Apie 1970 m. įmonėje dirbo 262 žmonės. 1996 metais AB „GUBERNIJA“ įmonė privatizuota fizinių asmenų grupės. 1999 m. Šveicarijoje buvo nupirkta visa Gurteno alaus darykla, pargabenta į Šiaulius ir per metus sumontuota. Nuo tada alaus darykloje pradėtas gaminti ne tik miežinis, bet ir kvietinis alus. Istoriniam kultūriniam paveldui liko puikiai išsaugoti senosios alaus daryklos rūsiai.
Alaus darykla, išsaugojusi gilias aludarystės tradicijas, gamina kvietinį, „ale“ ir „lager“ stiliaus alų. Savo produkciją eksportuoja į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Lenkiją, Latviją, Rusiją, Afrikos žemyną, Jungtines Amerikos Valstijas. Aktyviai prisideda prie įvairių Šiaulių miesto visuomeninių, kultūros bei sporto projektų.[6]
