Alaus darykla (papr. bravoras, vok. Brauerei) – įstaiga, gaminanti alų.

Alaus gamyba yra verslas, dominuojamas kelių korporacijų. Esama ir tūkstančių regioninių gamintojų.

2000 m. didžiausios pasaulio alaus daryklos buvo JAV „Anheuser-Busch“, Olandijos „Heineken“, Belgijos „Interbrew“, Brazilijos „Ambev“, Pietų Afrikos Respublikos SAB, JAV „Miller“, Danijos „Carlsberg“, Didžiosios Britanijos „Scottish & Newcastle“.^[1] Pastaruoju metu kai kurios susijungė.

2013 m. stambiausios buvo „Heineken“, „Carlsberg“, „AB InBev“, „SABMiller“ ir kitos tarptautinės įmonės.^[2]

Didžiąją Lietuvos alaus rinkos dalį užima stambiesiems tarptautiniams koncernams priklausančios pramoninės daryklos, tokios kaip „Švyturys“, „Utenos alus“ (priklauso „Baltic beverages holding“), „Kalnapilis“, „Vilniaus tauras“ (priklauso „Royal Unibrew“).^[1]

Didžiausios Lietuvos alaus daryklos susibūrusios į Lietuvos aludarių gildiją. Jai priklauso „Švyturys“, „Utenos alus“ (susijungę į grupę „Švyturys-Utenos alus“), „Kalnapilis“ ir „Vilniaus tauras“ (susijungę į „Kalnapilio-Tauro grupę“), „Volfas Engelman“.^[3]

Be šių alaus gamintojų Lietuvoje yra ir kitų alaus daryklų (pvz., „Gubernija“).^[4] Seniausia alaus darykla – „Biržų alaus“ darykla, įkurta 1686 m.^[5]