Paskutinis Bizantijos imperatorius iš Komninų dinastijos. Po pusbrolio imperatoriaus Manuilo I Komnino mirties 1180 m. pasiskelbė mažamečio imperatoriaus Aleksijaus II globėju. 1183 m., manoma, organizavo Aleksijaus II nužudymą ir vedė jo našlę Teodorą.
Griežtomis priemonėmis, tokiomis, kaip aukščiausių valdininkų decimacija, naikino korupciją administracijoje, draudė administracinių postų pardavimą, mažino provincijų žemvaldžių įtaką. Siekė atkurti politinę sąjungą su Vakarais, pirmiausia su Venecija. Rytuose su sultonu Salachu ad Dinu sudarė taiką. Rėmė Graikų apeigų bažnyčios atskirumą.
Kai Sicilijosnormandai, perėję Graikiją 1185 m. užėmė antrąjį pagal dydį imperijos miestą Salonikus, Konstantinopolis sukilo ir minia Androniką nužudė.[1]
Šaltiniai
↑Andronikas I Komninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 503 psl.
Literatūra
The Oxford Dictionary of Byzantium, Oxford University Press, 1991.
K. Varzos, Ē genealogia tōn Komnēnōn (Thessalonica, 1984) 1 t., 493–638 psl.
