Aba (sen. gr. Ἄϐα = Ába) graikų mitologijoje – najadė, šaltinių, šulinio ar kalno nimfa, gyvenusi šalia Ergiskės miesto, Trakijoje.
Aba su Poseidonu susilaukė sūnaus Ergisko, Trakijos miesto eponimo. Tikėtina, kad ji buvo upės dievo Hebro duktė.[1]
Išnašos