PROFILPELAJAR.COM

Žiemos olimpinės žaidynės – nuo 1924 metų rengiamos žiemos sporto šakų olimpinės žaidynės. Žaidynės rengiamos kas ketverius metus. Paskutiniosios, XXIV žaidynės vyko 2022 m. Pekine vasario 4–20 dienomis.

Oficialios žaidynių sporto šakos

Kalnų slidinėjimas (1936, 1948–dabar). Sudaro po 5 vyrų ir moterų rungtis – greitasis nusileidimas (nuo 1948), slalomas (nuo 1948), didysis slalomas (nuo 1952), super slalomas (nuo 1988) bei kombinacija (greitasis nusileidimas+slaloma) (nuo 1936).
Biatlonas (nuo 1960 m., moterų – nuo 1992 m.). Sudaro po 5 vyrų ir moterų rungtis – sprintas (10 km vyrų (nuo 1980); 7,5 km moterų (nuo 1992)), pavienis startas (20 km vyrų (nuo 1960); 15 km moterų (nuo 1992)), persekiojimo lenktynės (12,5 km vyrų (nuo 2002); 10 km moterų (nuo 2002)), estafetė: vyrų 4 po 7,5 km (nuo 1968), moterų 3x7.5 km (1994), 4x7.5 km (1998, 2002), 4x6 km (nuo 2006)), ir nuo 2006 metų rengiamos masinės lenktynės (15 km vyrų; 12,5 km moterų).
Bobslėjus (nuo 1924 m., išskyrus 1960 m.). Rengiamos vyrų keturviečių (nuo 1924) ir dviviečių (nuo 1932) rogių varžybos, taip pat moterų dviviečių rogių (nuo 2002 m.).
Slidinėjimo krosas. Sudaro 12 programų – 1,5 km sprintas, persekiojimo lenktynės (10 km vyrų, 5 km moterų), masinės lenktynės (30 km vyrų; 15 km moterų), pavienis startas (10 bei 30 km moterų; 15 bei 50 km vyrų), estafetė (4x10 km vyrų; 4x5 km moterų).
Kerlingas (akmenslydis; 1924 m. bei nuo 1988 m.). Rengiami moterų ir vyrų komandų turnyrai.
Dailusis čiuožimas (1908 ir 1920 m. vasaros žaidynėse, nuo 1924 m. žiemos olimpinėse žaidynėse). Nuo 1908 m. rengiamos vyrų, moterų bei porų varžybos, nuo 1976 m. – ir šokiai ant ledo.
Akrobatinis slidinėjimas (nuo 1992 m.). Sudaro po 3 vyrų ir moterų rungtis – gūbrinis (mogulo varžybos; nuo 1992) bei akrobatiniai šuoliai (nuo 1994 m.).
Ledo ritulys (1920 m. vasaros žaidynėse, nuo 1924 m. žiemos žaidynėse). Rengiamos vyrų bei moterų komandų varžybos (moterų nuo 1998 m.).
Rogučių sportas (nuo 1964 m.). Sudaro 3 programos – vyrų, moterų vienviečių rogių varžybos bei dviviečių rogių varžybos.
Šiaurės dvikovė (nuo 1924). Varžybas sudaro dvi dalys – šuoliai nuo tramplyno ir slidinėjimas. Rengiamos vyrų asmeninės (nuo 1924 m.), komandinės (nuo 1988 m.) bei sprinto (nuo 2002 m.) varžybos.
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku (nuo 1992 m.). Sudaro po 4 vyrų ir moterų rungtis – 500 m, 1000 m, 1500 m ir estafetė (5000 m vyrų; 3000 m moterų).
Skeletonas (1928 m. ir nuo 2002 m.). Rengiamos vyrų ir moterų varžybos.
Šuoliai su slidėmis (nuo 1924 m.). Sudaro 3 rungtys – nuo 1924 m. rengiami vyrų šuoliai nuo vidutinio (90 m) tramplino, nuo 1964 m. taip pat rengiami ir šuoliai nuo didžiojo (120 m) tramplino (individuali ir komandinė rungtys).
Snieglenčių sportas (nuo 1998 m.). Sudaro po 3 vyrų ir moterų rungtis – slalomas milžinas, rampa (HP) ir snieglenčių krosas (SBX). Nuo 2002 metų slalomas milžinas pakeistas paraleliniu slalomu milžinu.
Greitasis čiuožimas (nuo 1924 m., moterų varžybos – nuo 1960 m.). Sudaro po 6 vyrų ir moterų rungtis – 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m (tik moterų), 5000 m ir 10000 m (tik vyrų), taip pat 8 ratų komandinė estafetė.

Neberengiamos varžybos

1924 metų olimpiadoje rengtos Karinio žygiavimo varžybos, panašios į šiuolaikinį biatloną, tačiau vėliau šių varžybų atsisakyta.

Parodomosios varžybos

Daugelyje olimpinių žaidynių rengiamos ne tik oficialių sporto šakų varžybos, bet taip pat ir parodomųjų, pretenduojančių tapti oficialiomis.

1928 metais rengtos parodomosios karinio žygiavimo bei „Ledo kelmo“ (vokiškas kerlingo variantas) bei Skijöring (slidinėjimo su šunimis) varžybos
1932 metais rengtos parodomosios šunimis kinkytų rogių, kerlingo bei moterų greitojo čiuožimo varžybos
1936 metais rengtos parodomosios karinio žygiavimo varžybos
1948 metais rengtos parodomosios karinio žygiavimo bei žiemos penkiakovės varžybos
1952 metais rengtos parodomosios ledo riedulio varžybos
1964 metais rengtos parodomosios „Ledo kelmo“ varžybos
1988 metais rengtos parodomosios kerlingo, akrobatinio slidinėjimo bei greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybos
1992 metais rengtos parodomosios kerlingo bei greitojo slidinėjimo varžybos
2002 metais rengtos parodomosios sniegbačių lenktynių bei sinchroninio čiuožimo varžybos

Istorija

Nuo pat Tarptautinio olimpinio komiteto sukūrimo 1894 metais buvo siūloma į olimpinę programą įtraukti čiuožimą ant ledo. Tačiau vienintelės tarptautinės žiemos sportų varžybos rengtos XX amžiaus pradžioje buvo Šiaurės žaidynės.

1908 metais į Londono vasaros olimpinių žaidynių programą įtrauktas dailusis čiuožimas. 1912 metų olimpinių žaidynių metu siūlyta surengti žiemos sportų savaitę, tačiau Stokholmo žaidynių organizatoriai pasipriešino šiai idėjai, įžvelgdami konkurenciją savo kas ketverius metus rengtoms Šiaurės žaidynėms. Ta pati idėja siūlyta ir 1916 metų Berlyno olimpinėms žaidynėms, tačiau šios žaidynės buvo atšauktos dėl pirmojo pasaulinio karo. 1920 metų olimpinėse žaidynėse Antverpene vėl buvo rengiamos dailiojo čiuožimo varžybos, taip pat į programą įtraukas ledo ritulys.

1921 metų Tarptautinio olimpinio komiteto kongrese nuspręsta pavesti kitų Prancūzijoje vyksiančių olimpinių žaidynių organizatoriams organizuoti ir atskiras varžybas – tarptautinę žiemos sporto savaitę. Šis renginys, įvykęs 1924 m. sausį, 1925 metais pavadintas pirmosiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis, o tokias žaidynes nuspręsta rengti kas ketverius metus.

1924 metų olimpinėse žaidynėse, vykusiose nuo sausio 25 d. iki vasario 5 d., dalyvavo daugiau nei 200 atletų iš 16 valstybių, kurie kovėsi 16 greitojo čiuožimo, slidinėjimo, šiaurės dvikovos, šuolių su slidėmis, kerlingo ir bobslėjaus rungčių. Pirmąjį olimpinį aukso medalį iškovojo JAV atstovas Charlie Jewtraw, daugiausiai medalių iškovojo suomių ir norvegų sportininkai.

1928 metų olimpinės žaidynės rengtos Šveicarijos Sankt Morico mieste, šiose žaidynėse pirmą kartą įtrauktas skeletonas. 1932 metais olimpiada pirmą kartą rengta Šiaurės Amerikoje, į programą įtrauktas bobslėjus. 1936 metais olimpiada surengta Bavarijoje, čia pirmą kartą surengtos kalnų slidinėjimo varžybos. 1940 metais planuota žaidynes rengti Japonijoje, tačiau 1938 metais Japonijai užpuolus Kiniją, žaidynes pavesta organizuoti Šveicarijai, o po 3 mėnesių nuspręsta žaidynes antrą kartą iš eilės organizuoti Bavarijoje. 1939 metais Vokietijai pradėjus Antrąjį pasaulinį karą, žaidynės atšauktos. Dėl karo atšauktos ir 1944 metų žaidynės, turėjusios vykti Italijoje.

Žaidynių sąrašas

Metai	Žaidynės	Miestas šeimininkas	Valstybė
1924	I	Šamoni (1)	Prancūzija (1)
1928	II	Sankt Moricas (1)	Šveicarija (1)
1932	III	Leik Plesidas (1)	JAV (1)
1936	IV	Garmišas-Partenkirchenas (1)	Vokietija (1)
1940	(V)	Garmišas-Partenkirchenas (atšauktos)	Vokietija
1944	(V)	Kortina d’Ampecas (atšauktos)	Italija
1948	V	Sankt Moricas (2)	Šveicarija (2)
1952	VI	Oslas (1)	Norvegija (1)
1956	VII	Kortina d’Ampecas (1)	Italija (1)
1960	VIII	Skvo Valis (1)	JAV (2)
1964	IX	Insbrukas (1)	Austrija (1)
1968	X	Grenoblis (1)	Prancūzija (2)
1972	XI	Saporas (1)	Japonija (1)
1976	XII	Insbrukas (2)	Austrija (2)
1980	XIII	Leik Plesidas (2)	JAV (3)
1984	XIV	Sarajevas (1)	Jugoslavija (1)
1988	XV	Kalgaris (1)	Kanada(1)
1992	XVI	Albervilis (1)	Prancūzija (3)
1994	XVII	Lilehameris (1)	Norvegija (2)
1998	XVIII	Naganas (1)	Japonija (2)
2002	XIX	Solt Leik Sitis (1)	JAV (4)
2006	XX	Turinas (1)	Italija (2)
2010	XXI	Vankuveris (1)	Kanada (2)
2014	XXII	Sočis (1)	Rusija (1)
2018	XXIII	Pjongčangas (1)	Pietų Korėja (1)
2022	XXIV	Pekinas (1)	Kinija (1)