2012 m. vasaros olimpinės žaidynės vyko Londone, JK nuo 2012 m. liepos 27 iki 2012 m. rugpjūčio 12 d.[1] Londonas yra pirmasis miestas, kuriame olimpinės varžybos buvo surengtos trečią kartą. Ankstesnės olimpiados Londone organizuotos 1908 m. ir 1948 m.
Miestu rengsiančiu olimpines varžybas Londonas paskelbtas 2005 m. liepos 6 d. 117-ojoje TOK sesijoje Singapūre. Po keturių balsavimo etapų Londono kandidatūra aplenkė kitus pretendentus – Maskvą, Niujorką, Madridą ir Paryžių.
Atlikus techninių galimybių vertinimą Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) 2004 m. gegužės 18 d. atmetė Havanos, Stambulo, Leipcigo ir Rio de Žaneiro paraiškas, palikdamas finaliniame etape penkis miestus pretendentus.
Iki 2004 m. lapkričio 19 d. visi finaliniame etape dalyvavę miestai pateikė patikslintas paraiškas. TOK vertintojų komanda apsilankė visuose penkiuose miestuose 2005 m. vasario – kovo mėnesiais. Inspekcijos metu buvo baimintasi, kad Paryžiaus vertinimas gali nukentėti, dėl tuo metu vykusių masinių streikų, bei iškeltų kaltinimų korupcija vienam iš pagrindinių Paryžiaus organizacinio komiteto narių.[2]
2005 m. birželio 6 d. Tarptautinis olimpinis komitetas išplatino savo inspekcijų ataskaitą. Nors pranešime nebuvo jokių konkrečių vertinimų, Paryžius apibūdintas kaip „turintis labai dideles galimybes“. Londonas, kuris sugebėjo pašalinti prieš tai buvusias pastabas, įvertintas „labai, labai teigiamai“, Madridas ir Niujorkas irgi sulaukė gerų vertinimų.[3]
Artėjant rinkimų dienai Londono ir Paryžiaus galimybės organizuoti olimpines varžybas vertintos gana tolygiai. TOK prezidentas Jacques Rogge, iki balsavimo likus penkioms dienoms paklaustas apie galimą laimėtoją išsakė nuomonę, kad tai bus labai įtempta kova, miestą nugalėtoja nulems dešimties ar mažesnė balsų persvara.[4]
2005 m. liepos 6 d. 117-ojoje TOK sesijoje Singapūre buvo surengtas finalinis balsavimas. Vienintelis šalies vadovas atvykęs palaikyti savo miesto kandidato buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkasTonis Bleras. Maskva iškrito po pirmojo balsavimų turo surinkusi 15 balsų iš 97 balsavusiųjų. Niujorkas ir Madridas pasitraukė po antro ir trečio etapo. Paskutiniame ture Londonas nugalėjo keturių balsų persvara, surinkęs 54 taškus. Po balsavimo spaudoje pasirodė kaltinimai, esą finale buvę miestai turėjo susitarimą remti vienas kito kandidatūrą su tikslu pašalinti Paryžių,[5] tačiau jokių tvirtų įrodymų nebuvo pateikta. Prie pergalės manoma labai prisidėjo ir Tonio Blero asmeniniai pokalbiai Singapūre su TOK nariais.[6]
2012 m. vasaros olimpinių žaidynių balsavimo rezultatai
Žaidynes finansuoja privatus sektorius ir viešosios įmonės. Olimpiados didžiausi investitoriai:
64 % centrinė šalies valdžia,
23 % nacionalinė loterija,
13 % Londono meras ir Londono plėtros agentūra.
Žaidynių tvarkaraštis
Kai kurios musulmoniškos valstybės liko nepatenkintos nustatytu žaidynių tvarkaraščio, dėl žaidynių vykimo ramadano metu. 2012 m. ramadanas vyks nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 19 d. Anot islamiškų valstybių atstovų tai gali atbaidyti dalyvauti jų šalių sportininkus ir reikalauja žaidynių datų pakeitimo.[7]
2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse iš olimpinės programos buvo išbrauktas softbolas ir beisbolas. Olimpiadoje pirmą kartą bus vykdomos moterų bokso rungtys. Dviračių treko varžybose į programą įtrauktos omniumo varžybos, moterų keirinas, moterų komandinės sprinto ir persekiojimo rungtynės. Baidarių ir kanojų sprinte daugelis 500 m distancijos rungčių pakeistos į 200 m distancijas. Po trumpos pertraukos grąžintos vyrų rapyrų komandinis fechtavimasis, kuris pakeitė komandinį fechtavimąsi špagomis. Moterų fechtavimosi programoje atsisakyta komandinių kardų rungties ir grąžintas moterų fechtavimasis špagomis. Buriavimo varžybose įtrauktos kelios naujos įvairių klasių priemonių varžybos. Po 88 metų pertraukos į teniso varžybas vėl įtrauktas mišrių dvejetų varžybos.
2012 m. olimpinėse žaidynėse tikimasi išvysti visus nacionalinius olimpinius komitetus. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas olimpiadoje tikėjosi deleguoti 123 individualius sportininkus ir Lietuvos moterų bei vyrų krepšinio nacionalines rinktines.[9] Po prasto 2011 m. sezono LTOK paskelbė, jog tikisi 50-70 sportininkų delegacijos.
2012 m. vasaros olimpinėsė žaidynėse dalyvaujančios šalys
2011 m. pradžioje Iranas išsiuntė oficialų protestą tarptautiniame olimpiniam komitetui dėl žaidynių logotipo.[11] Irano atstovų teigimu, emblemoje esantis skaičius 2012 sąmoningai sudėliotas taip, kad sudarytų žodį Zion (Sionas). Šalies atstovai teigė galintys boikotuoti žaidynes. Į tokią Irano poziciją kritiškai sureagavo JK ministras pirmininkas David Cameron.[12]
Kataras, Saudo Arabija ir Brunėjus
Kataras, Saudo Arabija ir Brunėjus yra vienintelės šalys nė karto nedelegavusios sportininkės moters į olimpines žaidynes. Kataro olimpinis komitetas paskelbė jog tikisi pirmą kartą deleguosianti sportininkes į šaudymo ir fechatvimosi sporto šakas 2012 m. Londono olimpiadoje.[13] Toks šalies sprendimas tik dar labiau pradėjo spausti Saudo Arabiją. Pastarojoje valstybėje moterų sportas yra labai apribotas ir joms neleidžiama varžytis olimpinėse žaidynėse.[14] TOK moterų sporto komisijos vadovė Anita DeFrantz ir BBC dėl šios priežasties siūlo neleisti Saudo Arabijai pasirodyti 2012 m. Londono olimpiadoje, jeigu šaliai neatstovaus ir moterys sportininkės.
Likus mėnesiui iki olimpiados buvo patvirtinta jog visos trys šalys į olimpiadą pirmą kartą deleguos ir moteris:
2010 m. Nyderlandų Antilai iširo. Nors pradžioje buvo teigta jog Nyderlandų Antilų olimpinis komitetas nebus panaikintas, bet galiausiai IOC nori pašalinti suskilusios teritorijos komitetą. 123-ioje IOC sesijoje bus nuspręstą kokiu būdu Olimpinėse žaidynėse turėtų dalyvauti Nyderlandų Antilų sportininkai. 2011 m. Pan Amerikos žaidynėse Nyderlandų Antilų atletai pasirodė kaip laisvieji sportininkai be teritorijos vėliavos.
2011 m. nepriklausomybę nuo Sudano paskelbė Pietų Sudanas.
2012 m. Kosovo dziudo imtynininkė Majlinda Kelmendi pateko į olimpines žaidynes, nors Kosovas neturi leidimo dalyvauti kaip atskira valstybė.
Galiausiai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse nuspręsta Nyderlandų Antilų ir Pietų Sudano sportininkams leisti kartu dalyvauti po olimpine vėliava kaip nepriklausomiems sportiniams, o Kosovo dziudo imtynininkė turi atstovauti Albanijai.
Incidentai
Šiaurės Korėjos protestas
Pirmąją olimpiados dieną liepos 25 d. vykstant moterų futbolo varžyboms Šiaurės Korėjos ir Kolumbijos susitikimas buvo atidėtas valandai dėl rengėjų įvykdytos klaidos: elektroninėje švieslentėje vietoj Šiaurės Korėjos vėliavos buvo rodoma Pietų Korėjos vėliava, kas išprovokavo Šiaurės Korėjos rinktinės atsisakymą žaisti susitikimą.[15] Londono organizacinio komiteto atstovas Andy Mitchell vėliau viešai atsiprašė už įvykusi incidentą[16] ir rungtynės buvo sužaistos.[17]
Paraskevi Papahristou diskvalifikacija
Po Graikijos trišuolininkės Paraskevi Papahristou socialiniame portale twitter parašytų rasistinių komentarų apie juodaodžius Graikijoje bei išreikštą paramą neonacistinei partijai Graikijos tautinis olimpinis komitetas neleido sportininkei vykti į 2012 m. vasaros olimpines žaidynes.[18]
Moterų badmintonas
Moterų badmintono dvejetų varžybose paskutinias grupės varžybas tyčia pralaimėjo Kinijos, Indonezijos ir dvi Pietų Korėjos dvejetų komandos, kurios siekė palankesnių varžovų kitame etape. Po visos arenos nušvilpimo kitą dieną visos keturios komandos buvo diskvalifikuotos.
Daugiausiai natūralizuotų sportininkų įgijusios šalys:
Azerbaidžano olimpinėje rinktinėje visi bėgikai buvo iš Etiopijos, visi baidarininkai iš Ukrainos, taip pat pirmoji šalies atstovė dviračių sporte ir gimnastikos atstovai kilę iš Rusijos, irkluotojai, plaukikai, sunkiaatlečiai iš Bulgarijos, imtynininkas iš Irano.
Bahreino olimpinėje rinktinėje 10 iš 12 sportininkų buvo natūralizuoti sportininkai JAV, Kenijos bei Etiopijos.
Kataro olimpinėje rinktinėje dauguma lengvaatlečių buvo kilę iš Maroko ir Sudano.
Turkijos olimpinėje rinktinėje nemaža dalis lengvaatlečių buvo natūralizuoti bėgikai iš Afrikos.