Įvairios narkotinės medžiagos, tokios kaip sintetiniai hormonai, didinantys sportininkų pajėgumą varžybose, nebuvo ribojami iki XX a.Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sudarė pirminį draudžiamų preparatų sąrašą 1967 m. ir suorganizavo pirmuosius dopingo testus Paryžiaus ir Meksiko olimpinėse žaidynėse 1968 m.[1] Praėjus 30–čiai metų, TOK iniciatyva buvo įkurta Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA). Iki to meto atskirų šalių vyriausybės, sporto federacijos ir TOK skirtingai vertino ir taikė sankcijas už dopingo vartojimą. WADA nustatyti vieningi antidopingo standartai apjungė ir ėmė koordinuoti sporto organizacijų ir valdžios pastangas visame pasaulyje.[1]
Nepaisant dopingo vartojimo draudimo sporte WADA nuo 2005 m. sausio 1 d.[3] suteikia terapinio vartojimo išimtis (TVI), leidžiančias sportininkui vartoti vaistinius preparatus dėl gydytojų diagnozuotų sveikatos sutrikimų, kurių vartojimas be leidimo būtų laikomas dopingu.
Kai kurie atletai mano, kad tokia medicininė informacija turėtų būti viešai prieinama, idant nebūtų piktnaudžiaujama sistema, kiti klausia ar išvis turintiems sveikatos sutrikimų sportininkams galima dalyvauti varžybose. Dar kiti pasisako už TVI teisę. Jie mano, kad atletai galėtų turėti galimybę pašalinti sveikatos negalavimus kaip ir visi kiti paprasti žmonės.[4]
2016 m. Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių grupė „Fancy Bears“ ne kartą įsilaužė į WADA duomenų bazę ir pavogė daug konfidencialių duomenų apie sportininkų sveikatą. „2016 m. olimpiniai medalininkai reguliariai vartojo draudžiamus preparatus, o tai pateisino sertifikatais, kad tai daroma gydymo tikslais. Kitais žodžiais tariant – jie gavo licenciją vartoti dopingą. Tai įrodymas, kad WADA ir JAV antidopingo agentūra yra korumpuotos“, – „Fancy Bear“ rašė savo svetainėje. Manoma, kad tai buvo atsakas į sistemingo dopingo vartojimo Rusijoje skandalą.[5]
Po to išaiškėjo, kad nemažai garsių atletų vartojo tokius vaistinius preparatus. Tarp jų Rafael Nadal, Mo Farah, Chris Froome, Serena Williams, Venus Williams ir kiti. Pavyzdžiui, JAV gimanstė Simon Biles laimėjusi keturis medalius pastarosiose olimpinėse žaidynėse vartojo vaistus (stimuliantus) dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD), pastarieji didina ištvermę ir budrumą. 2015 m. tokių TVI dėl ADHD sutrikimo buvo išduodama daugiausia JAV iš visų leistinų vaistų. Vaistai (gliukokortikoidai) nuo astmos, kurie gali prailginti treniruočių laiką ir paskatinti raumenų masės augimą, jeigu vartojami didelėmis dozėmis ir anabolinai agentai, kurie gali paskatinti raumenų masės augimą taip pat buvo dažnai naudojami tarp JAV atletų.[6]
.jpg)