PROFILPELAJAR.COM

Šiaurės Dakota
North Dakota

Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)

Valstybė

Jungtinės Amerikos Valstijos

Administracinis centras

Bismarkas

Apygardos

53

Oficialios kalbos

anglų

Įkūrimo data

1889 m.

Gubernatorius

Doug Burgum (R)

Gyventojų

774 948 (47)

Plotas

183 108 km² (19)

- vandens %

2,4 %

Tankumas

4,23 žm./km² (47)

Aukščiausia vieta

Vait Bjutas (1069 m)

ISO 3166-2

US-ND

Tinklalapis

nd.gov

Vikiteka

Šiaurės DakotaVikiteka

Šiaurės Dakota (angl. State of North Dakota) – 39-oji JAV valstija, esanti JAV Vidurio Vakarų regione.^[2] Išsidėsčiusi prie Kanados sienos, maždaug pusiaukelėje tarp Ramiojo vandenyno ir Didžiųjų ežerų.

Šiaurės Dakota yra 19-oje vietoje tarp didžiausių JAV valstijų pagal plotą ir trečioje vietoje nuo galo pagal gyventojų skaičių. Šiaurės Dakota buvo atskirta nuo Dakotos teritorijos ir įtraukta į JAV sudėtį 1889 m. lapkričio 2 d., tuo pat metu kaip ir Pietų Dakota. Valstijos sostinė – Bismarkas, didžiausias miestas – Fargas.

Pagrindiniai valstijos universitetai įsikūrę Grand Forkse ir Farge. Šiaurės Dakotoje yra JAV karinių oro pajėgų bazių, kurios veikia Grand Forkse ir Mainote.

Geografija

Šiaurės Dakota yra JAV Vidurio Vakarų regione. Iš rytų ribojasi su Minesota, iš pietų su Pietų Dakota, iš vakarų su Montana bei iš šiaurės su Kanados provincijomis Saskačevanu ir Manitoba. Šiaurės Dakotos plotas 183 108 km², ji 19-ta tarp didžiausių valstijų. Vakarinėje valstijos dalyje (į vakarus nuo Misūrio) vyrauja kalvotos Didžiosios lygumos, rytinėje Misūrio pusėje plyti Centrinės lygumos. Paviršius aukštėja iš rytų į pietvakarius nuo 250 m iki daugiau kaip 1000 m.^[2] Pietvakarinėje Šiaurės Dakotos dalyje gausu sudūlėjusių kalnų, atlikuonių, bedlendų. Ten yra ir aukščiausias valstijos taškas – Vait Bjutas (arba Baltasis atlikuonis, 1069 m), esantis Teodoro Ruzvelto nacionaliniame parke.

Šiaurės Dakotoje būdingas vidutinių platumų žemyninis klimatas. Aukščiausia temperatūra liepą +28–31 °C, sausį -7–9 °C, žemiausia, atitinkamai, +13–15 °C ir -19–20 °C. Per metus iškrinta 350–500 mm kritulių.^[2] Klimatas kontrastingas – dažnos sausros, speigai, pūgos, tornadai.

Valstiją kerta Misūrio upė su savo intakais – Mažuoju Misūriu, Džeimsu, Kanonbolu, Naifu, Hartu. Šiaurinė ir šiaurės rytinė dalis priklauso Vinipego ežero baseinui – teka Šiaurės Red Riveris su Šajenu, Surisas. Sudaryta tvenkinių (Ovahio, Sakakavėjos). Didžiausias ežeras – Velnio.

Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, kaštonžemiai, šlynžemiai.

Šiaurės Dakotos miškingumas – 1,72 % (mažiausias šalyje).^[3] Būdingos prerijos, dabar daug kur išdirbtos. Daug saugomų teritorijų: Teodoro Ruzvelto nacionalinis parkas, Sidar Riverio, Mažojo Misūrio, Šajeno nacionalinės prerijos, Medžioklės ežero, Lostvudo, T. Ruzvelto laukinės gamtos draustiniai ir kt.

Gyventojai

Šiaurės Dakota – viena mažiausiai gyventojų turinčių ir rečiausiai gyvenamų JAV valstijų. Yra tik dvi didesnės aglomeracijos – Fargo ir Bismarko. Likusi teritorija gyvenama retai, ypač pietvakarių bedlendai. Yra išlikusios nemažos indėnų bendruomenės.

2020 m. etninė sudėtis:

baltieji – 82,9 % (vokiečių, norvegų, islandų, švedų, anglų kilmės)
indėnai – 5,0 % (daugiausia sijai (dakotai, lakotai, nakotai), taip pat odžibviai, mandanai, hidacai, arikarai)
lotynoamerikiečiai – 4,3 % (meksikiečiai, puertorikiečiai)
afroamerikiečiai – 3,4 %
azijiečiai – 1,7 % (filipiniečiai, kinai, indai, nepalai)

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys^[4]

Fargas (125,9 tūkst. gyv.)
Bismarkas (73,6)
Grand Forksas (59,2)
Mainotas (48,3)
Vest Fargas (38,6)
Vilistonas (29,2)

Ekonomika

Žemės ūkis yra pagrindinė Šiaurės Dakotos ekonomikos šaka. Šiaurės vakarų dalyje yra naftos, kuri buvo atrasta 1951 m. ir dabar ji yra viena iš pagrindinių valstijos produktų. Taip pat yra gamtinių dujų išteklių. Valstijos vakaruose yra rusvųjų anglių, molio.