Šis straipsnis apie 1944 m. vasarą vykusią SSRS kariuomenės vykdytą operaciją prieš Vermachtą.. Apie 1919 m. pabaigoje vykusią Lietuvos kariuomenės operaciją prieš bermontininkus skaitykite straipsnyje Šiaulių operacija.
Šiaulių puolamoji operacija (rus. Шяуляйская наступательная операция) – operacijos „Bagrationas“ (Baltarusijos puolamoji operacija; 1944 m. vasara) dalis, kurios metu Raudonoji armija užėmė Šiaulius ir gretimas teritorijas. Šiaulių operaciją 1944 m. liepos 5 d. – rugpjūčio 29 d. vykdė SSRS 1-ojo Pabaltijo fronto kariuomenė.
Aprašymas
Šiaulių puolamoji operacija buvo platesnio 1944 m. SSRS kariuomenės puolimo prieš Vermachtą dalis. Operacija pradėta rengti po to, kai liepos 1 d. Raudonoji Armija užėmė Polocką. Tolimesnio puolimo tikslu buvo įvardintas Daugpilis su tikslu išeiti prie Baltijos jūros ir perkisti vokiečių pajėgas į dvi dalis.
1944 m. liepos mėnesį Kauno puolamoji operacija iš pradžių buvo planuojama 1-ojo Pabaltijo fronto kariuomenei, tačiau vėliau šioms pajėgoms buvo paskirtas Šiaulių puolimas. Vokiečių pasipriešinimas šiame fronto ruože buvo nedidelis ir liepos 22 d. sovietinės pajėgos užėmė Panevėžį, o liepos 27 d. Šiaulius. Užėmus Šiaulius 1-ojo Pabaltijo fronto vadas įsakė puolimą tęsti dvejomis kryptimis - iš Meškučių pagrindinėmis pajėgomis atakuoti Biržus, o priešakiniams dalinimas (51-ąjai armijai) - Bauskę ir Jelgavą.[1]
Pasinaudoję tarpu tarp sovietų 51-osios ir 43-osios armijos, vokiečiai kontratakavo (operacija „Doppelkopf"), siekdami atkirti tiekimą 51-ąjai armijai. SSRS žvalgybos duomenimis kontrpuolime dalyvavo penkios pėstininkų divizijos (58-oji, 61-oji, 81-oji, 215-oji ir 290-oji), motorizuotoji divizija „Nordland", 393-oji šturmo pabūklų brigada ir kiti daliniai. Rugpjūčio 1 d. šios pajėgos apsupo į 43-osios armijos sudėtį įėjusią Biržuose įsitvirtinusią 357-ąją šaulių diviziją, kurioje tuo metu buvo tik 3908 kariai. Vokiečiams nepavyko jos sutriuškinti ir liepos 7 d. 19-ojo tankų korpuso pastangomis blokada buvo nutraukta, sovietų patirti nuostoliai sudarė kiek mažiau nei 200 žuvusių ir 400 sužeistųjų.[2]
Rugpjūčio 16 d. vokiečių 3-oji tankų armija atakavo Raseinių apylinkėse ir į vakarus nuo Šiaulių., siekdama atkirsti sovietų pajėgas nuo Baltijos jūros ir susijungti su armijų grupe "Šiaurė". Operacijos pradžioje pavyko nustumti sovietų 2-ąją gvardijos armiją ir 51-osios armiją.[3] Rugpjūčio 20 d. vokiečiai pasiekė Šiaulius, tačiau po kovų su 5-osios gvardijos tankų armijos daliniais jie atsitraukė.[4] Pagrindinę vokiečių atakos kryptis buvo šiaurė, link Tukumo ir Rygos. Vokiečiams trumpam pavyko atkurti susisiekimą su armijų grupe "Šiaurė", tačiau mėnesio pabaigoje sovietų pajėgoms jį vėl pavyko perkirsti, po ko aktyvus veiksmai fronte nurimo.
Šiaulių puolamosios operacijos išdavoje SSRS pajėgos į vakarus pasistūmėjo nuo 100 iki 400 km. Mūšių dėl Šiaulių metu buvo sugriauta apie 80 proc. miesto pastatų.
Sovietams užėmus Šiaulius atsivėrė kelias planuoti Klaipėdos operaciją, kuri atkirstų Kurše esančią vokiečių kariuomenę.
Literatūra
- Hinze, R. Ostfrontdrama 1944, Motorbuchverlag Stuttgart, 1998
- Fight for the Soviet Baltic in the Great Patriotic War 1941-1945, Riga, 1967
- Баграмян И. Х. Шауляйско-Митавская операция войск 1-го Прибалтийского фронта. // Военно-исторический журнал. — 1962. — № 10.
Išnašos
- ↑ Баграмян И. Х. Шауляйско-Митавская операция войск 1-го Прибалтийского фронта. // Военно-исторический журнал. — 1962. — № 10. — p.3-23.
- ↑ Белобородов А. П. Всегда в бою. М., 1984
- ↑ Баграмян И.X. Так шли мы к победе. — М.: Воениздат, 1977
- ↑ Операция «Багратион». Освобождение Белоруссии. М., «ОЛМА-ПРЕСС», 2004
.svg){kind=small}
