Įlankos regionas Mezoamerikoje – istorinis – kultūrinis regionas Mezoamerikoje, dabartinės Meksikos teritorijoje. Jis svarbus tuo, kad čia suklestėjo seniausia Mezoamerikos kultūra, ir iš čia prasidėjo Mezoamerikos civilizacija.
Iš rytų šį lygumų regioną riboja įlanka, o iš vakarų – Rytų Siera Madrė, aukšta kalnų grandinė. Tai nulemia karštą ir drėgną tropinį klimatą bei puikias sąlygas žemdirbystei. Vienoje vietoje Siera Madrė prieina gana arti jūros, dalindama šį regioną į pietinę ir šiaurinę dalis.
Regionas gali būti dalinamas į keturias dalis, kuriose skirtingais laikais klestėjo skirtingos kultūros. Piečiausioje jo dalyje (kuri apima ir vakarinę Tabasko valstijos dalį, klestėjo Olmekų kultūra. Čia vyrauja drėgnos žemumos. Šiauriau yra nedidelė kalnų grupė – Tuštlos kalnai, kurių zonoje formavosi Epiolmekų kultūra. Didžiąją regiono dalį (tarp Papaloapano ir Kasono upių) sudaro istorinis Totonakapanas - totonakų gyvenamos teritorijos. Šiauriausioje regiono dalyje (isp.La Huasteca, nah.Cuextecapan) vyravo uastekai.
Spėjama, kad seniausi regiono gyventojai buvo proto-michių-sokių kalba kalbanti tauta, dar vadinami olmekais. Jie davė pradžią šiuolaikinėms tautoms, kalbančioms giminingomis kalbomis.
XII a. pr. m. e. regiono piečiausioje dalyje suklestėjo Olmekų kultūra. Svarbiausi olmekų centrai buvo La Venta ir San Lorenzo. Olmekai padėjo pagrindus Mezoamerikos civilizacijai. Jie jau naudojo raštą, kalendorių, 20-tainę skaičiavimo sistemą, nulį. Plačių prekybinių ryšių dėka olmekai nešė savo kultūrą į aplinkinius regionus. Olmekų kultūrinė įtaka buvo jaučiama tiek Centrinėje Meksikoje, tiek Gerere, tiek Majų krašte.
Apie IV a. pr. m. e. dėl neaiškių priežasčių olmekų kultūra nunyko. Tačiau Įlankos kultūriniai centrai persikėlė šiauriau, ir tokiu būdu susikūrė epiolmekų kultūra, kuri klestėjo iki III a. Jos svarbiausi kultūriniai centrai buvo Tres Zapotesas ir Sera de las Meses. Tačiau ši kultūra meno atžvilgiu nesugebėjo išvystyti tokių aukštumų, kaip olmekai.
Nykstant epiolmekų kultūrai, Įlankos kultūriniai centrai kėlėsi dar toliau į šiaurę. Čia nuo II a. suklestėjo Klasikinė Verakruzo kultūra, kurios svarbiausias kultūrinis centras buvo El Tachinas. Nėra aišku, kokia tauta kūrė šią kultūrą, tačiau spėjama, kad tai jau nebuvo olmekai, bet taip pat nebuvo ir totonakai, kurie į regioną atsikėlė vėliau.
Poklasikiniu laikotarpiu Įlankos vidurinė teritorija buvo apgyvendinta totonakų tautos. Šie sukūrė čia savo aukšto lygio kultūrą. Kita tuo metu klestėjusi tauta buvo šiauriniai jų kaimynai uastekai. Į regioną vyko ir nauatlių kalba kalbančiųjų migracijos iš vakarų, t. y. iš Centrinės Meksikos.
XV a. totonakai ir uastekai buvo užkariauti actekų ir įjungti į jų imperiją. Atvykus ispanams, totonakai buvo viena pirmųjų Mezoamerikos tautų, su kuria susidūrė konkistadorai. Totonakai prisijungė prie jų ir dalyvavo Actekų imperijos sunaikinime.
.jpg)
