Uastekai (Huaxtec, isp.Huastecas, Wastec, save vadina tenekais – „gyvenantys lauke“) – Meksikos indėnų tauta, gyvenanti Meksikos Hidalgo, Verakruso, San Luis Potosi ir Tamaulipaso valstijose. Kalba majų kalbų grupei priklausančia uastekų (kitaip tenekų) kalba. Manoma, kad uastekai nuo majų atsiskyrė maždaug 2000 m. pr. m. e. Šia kalba šiuo metu kalba apie 66000 žmonių.
Į dabartinį Meksikos Uastekos regioną uastekai atkeliavo maždaug 1500 m. pr. m. e. Senoji uastekų kultūra priklauso ikikolumbinės Mezoamerikos kultūroms. Didžiausias jų civilizacijos klestėjimas buvo prieš pat Actekų imperijos iškilimą. Uastekai statė šventyklas, piramides ir net miestus, paliko skulptūrų, spalvotos keramikos.
Apie 1450 m. uastekus nugalėjo actekai, vedami savo vado Moktesumos I. Uastekai privalėjo mokėti duoklę actekų imperijai, nors išlaikė savarankiškumą. 1519–1530 m. jų kraštą nukariavo ispanai. Manoma, jog uastekų tuomet galėjo gyventi apie milijonas. Pirmasis uastekų kalbą aprašė vienuolis Andrés de Olmos, jis taip pat aprašė nahuatlių ir totonakų gramatikas.
