Lakandonai (sav. ak-kej „elnių medžiotojai“) – majų tauta gyvenanti daugiausia pietų Meksikoje, Čiapaso valstijoje, taip pat pasienio srityse Gvatemaloje. Populiacija siekia ~1000 žmonių. Skirstosi į šiaurinius (naha, gyvena Lakantuno aukštupyje) ir pietinius (san-kintin). Vartoja lakandonų kalbą (labai gimininga jukatekų kalbai), dalis taip pat kalba ispaniškai. Išlaikę vietinę tikybą, kiti – krikščionys (daugiausia protestantai).
Gyvena nedidelėmis bendruomenėmis tropiniuose miškuose – Lakandono džiunglėse. Iki XX a. gyveno izoliacijoje, nuo XX a. pr. prasidėjo akultūracija, metisizacija (ypač pietinių lakandonų), buvo ant išnykimo ribos.
Tradiciškai verčiasi rankine lydimine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupeles, moliūgus, aštriuosius pipirus, medvilnę, tabaką, bananus, saldžiuosius manijokus ir kt.), laiko naminius paukščius, rečiau kiaules. Taip pat užsiima medžiokle (iki XX a. vid. naudodavo lankus su strėlėmis, pučiamuosius vamzdžius), rankiojimu, žvejyba, verpimu verpstuku, audimu, kalebasų, luotų, karninių rūbų, rupliosios keramikos gamyba.
Lakandonų būstas sudarytas iš vienos patalpos, ovalus arba stačiakampis, pastatytas iš nendrių ir vytelių, surištų lianomis. Kartais būstas būna ir be sienų, tik su žemai besileidžiančiu stogu iš palmių lapų. Kaimo viduryje – besienis, apskritas vyrų namas. Lakandonai miega hamakuose, mantą kabina ant stulpų, sijų.
Tradiciniai rūbai – tunikos pavidalo ilgi marškiniai, sudurti iš juostų. Iš kaimyninių tautų perima sijonus, uipilius.
Kaimą sudaro 5–10 giminingų patrilokalinių didžiųjų šeimų. Iki XX a. pr. buvo išlikę patrilinijiniai toteminiai klanai. Paplitusi poligamija (iki 5 žmonų), santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių. Kiekviena žmona su vaikais name prižiūri savo židinį. Nahai išlaikę itin archajiškus gimininius žodžius. Plačiai paplitęs tabako rūkymas.
Lakandonų tikyba paremta majų mitologija. Būdingas dvasių-šeimininkių kultas, gerbiami augalų, lietaus, vaisingumo dievai. Kasmet rengiami piligriminiai žygiai į senuosius Bonampako ir Jaščilano griuvėsius. Išlikę mitai, tautosaka. Tradiciniai muzikos instrumentai – dūdelės, būgnai (dažnai su dievų atvaizdais), kriauklės, iš metisų perimta primityvi gitara iš moliūgo.[1]
Šaltiniai
- ↑ Лакандоны,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
