Močai (isp. mochó) arba motosintlekai, totikiai, uinokotai – indėnų (majų) tauta, gyvenanti Meksikoje, Čiapaso valstijoje, Grichalvos aukštupio baseine, Motosintlos mieste ir apylinkėse. Populiacija ~10 tūkst. žmonių. Jų gimtoji močų kalba, priskiriama negausiai majų kalbų šeimai, ant išnykimo ribos (141 kalb., 2010 m.[1], dauguma kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai. Močai kultūriškai artimi savo kaimynams tocholabaliams, celtaliams ir cociliams, su kuriais gyvena pramaišiui.
Močų tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, cukranendrės, medvilnė ir kt.). Laiko kiaules, vištas, verčiasi žvejyba, medžiokle, rankiojimu. Išvystyti amatai: puodininkystė, audimas rankinėmis staklėmis, pynimas. Taip pat užsiima prekybiniu tarpininkavimu, svarbus močų verslas – kopalio dervų, naudojamų smilkalams, rinkimas.
Močų vyrų tradicinė apranga – tunikos pavidalo platūs balti marškiniai (išsiuvinėti raudonai), plačios kelnės, surištos kaspinais, sandalai aukštu galu, plačiabrylė šiaudinė skrybėlė aukštu kūgiu, per šventes galvą puošia spalvotu apdangalu, panašiu į turbaną. Moterys vilki mėlynus klostuotus sijonus, juodais kaspinais apsiūtus uipilius, skraistes raudonais apvadais.
Tradicinė šeima – didžioji arba mažoji. Santuoka patrilokalinė ir neolokalinė. Išlikusi endogamija. Kaimuose vadovauja išrinkti močų vadai ir seniūnų tarybos.
Močai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), gerbiamos kalnų, urvų, šaltinių, kryžių dvasios, paplitęs raganavimas, būrimas iš narkotinio mičės augalo sėklų (žinomas dar iš epo „Popol Vuh“). Išlaikę tautosaką (legendas, pasakas, šokius), tradicinius muzikos instrumentus. Močai garsėja kaip geri šokėjai ir muzikantai.[2]
Šaltiniai
