Masatekai (isp. mazatecos, sav. ha shuta enima) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, šiaurės Oachakos aukštikalnėse. Populiacija >200 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 130 tūkst.). Masatekų kalba (8 pagr. tarmės) priskiriama otomangų kalboms, taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai, yra protestantų.
Masatekų daiktinė kultūra ženkliai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos padėties kalnuose. Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, pardavimui – cukranendrės, tabakas, ryžiai, vaisiai). Išvystyti amatai: audimas, puodininkystė, medinių indų skobimas. Dirba samdiniais kavos, cukranendrių plantacijose.
Tradicinis masatekų būstas panašus į kitų Centrinės Amerikos tautų. Būdinga ketera virš šelmens, pridengianti vėdinimo angas.
Vyrai rengiasi panašiai kaip ir kiti meksikiečiai – nešioja baltas kelnes, suveržtas ties kulkšnimis, raudoną kaklaskarę. Moterų tradicinis rūbas – ilgas sijonas ir gausiai išsiuvinėtas uipilis; kasos puoštos kaspinais (kiekvienas kaimas turi savo lamstą).
Masatekai išlaikę ikikrikščioniškosios tikybos bruožų – tikėjimas dvasiomis–sergėtojomis (nagualizmas), kurias atitinka įvairūs gyvūnai (jaguaras, kaimanas, gyvatė ir kt.), raganavimas.[2] Taip pat paplitęs šamanizmas įtraukiant haliucinogenų (ypač kvaitulinio šalavijo) naudojimą.[3]
Šaltiniai
