Vitaminas K (Naftochinonai) – grupė medžiagų, priskiriamų vitaminams. Pagrindinės šios grupės medžiagos – filochinonai (vitaminas K1) ir menachinonai (vitaminas K2).
Pavadinimas
Danų mokslininkas Henrikas Damas atliko tyrimus, kurių metu viščiukai buvo lesinami pašaru be cholesterolio. Po kelių savaičių taip maitinamų viščiukų odoje atsirado daug kraujosrūvų, jiems blogai krešėjokraujas. Cholesterolio priedai maiste nepašalino šių simptomų. Paaiškėjo kad kartu su cholesteroliu iš maisto pašalinamas kitas junginys, kuris buvo pavadintas koaguliacijos vitaminu. Šis vitaminas buvo pavadintas vitaminu K, nes atradimas buvo pirmiausiai aprašytas vokiškame mokslo žurnale (vokiškai – Koagulations Vitamin). Vitamino struktūrą nustatė Edwardas Adelbertas Doisy (Saint Louis Universitetas). Damui ir Doisy už šiuos darbus skirta 1943 m. Nobelio premija medicinos srityje.
Vitaminas palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.
Poreikis
Per parą žmogui reikia 0,2-0,3 miligramo vitamino, šį kiekį pagamina žarnyno bakterijos. Naujagimiams, kurių žarnyno mikroflora dar nesusiformavusi, būtina gauti vitamino su maistu.
Vitamino gali trūkti dėl kepenų ligų ar gausiai vartojamų vaistų (ypač antibiotikų), taip pat sutrikus riebalų rezorbcijai (ypač dėl mechaninio tulžies takų neprieinamumo).
