Utenos apskritis (1915–1950)

Utenos apskritis (1915–1950)

 

1915 – 1950
 

 

Administracinis centras Alytus
Valsčiai 13 (1919), 14 (1923), 12 (1949)
1915-1918 Oberostas
1918-1939 Lietuva
1939-1944 Panevėžio krašto apygarda
1944-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 108 960 (1923), 114 120 (1940), 91 900 (1942)
Plotas 3 090 km² (1923), 2 134 km² (1949)

Utenos apskritis – buvęs Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas, gyvavęs 1915–1950 m. Centras – Utena.

Istorija

Utenos apskrities kaip atskiro teritorinio-administracinio vieneto ištakos siekia I pasaulinį karą, kai vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. gruodžio 4 d. sudarė atskirą Utenos administracinį vienetą (apskritį), kuris 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Pirmąją lietuvišką Utenos apskrities administraciją 1918 m. gruodžio viduryje pabandė sukurti inžinierius ir Nepriklausomybės signataras Steponas Kairys (1879–1964), tačiau netrukus Uteną užėmė nuo Daugpilio pusės įsiveržusi Raudonoji armija. Apskritį pavyko sudaryti 1919 m. birželio pradžioje, jau išvijus bolševikus. 19411944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą.

1947 m. 3 valsčiai perduoti naujai Anykščių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. Utenos apskritis pertvarkyta į Utenos rajoną (40 apylinkių), dalis teritorijos perduota Anykščių rajonui (5 apylinkės), Dusetų rajonui (12 apylinkių), Molėtų rajonui (30 apylinkių) ir Švenčionėlių rajonui (1 apylinkė).

1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Utenos apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1917 m. 1550 43 010
1919 m. 13 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Molėtų valsčius, Pakalnių valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius
1923 m. (išsamiau) 3090 108 960 14 valsčių: Alantos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Joniškio valsčius, Kuktiškių valsčius, Leliūnų valsčius, Linkmenų valsčius, Molėtų valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius
  • 17 miestelių
  • 927 kaimai
  • 4 bažnytkaimiai
  • 149 dvarai ir palivarkai
  • 1003 vienkiemiai
  • 11 kitų gyvenviečių
1932 m. 2244 119 550 14 valsčių ir 135 seniūnijos [1] 1 miestas: Utena
1939 m. 2519
1940 m. 114 120 12 valsčių:[2] Aluntos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Kuktiškių valsčius, Molėtų valsčius, Leliūnų valsčius, Skiemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vyžuonų valsčius 1 miestas: Utena
1942 m. 91 900
1943 m. 2680
1949 m.
(suskirstymas)
2134 12 valsčių ir 88 apylinkės
  • 1 miestas
  • 8 miesteliai
1950 m. 88 apylinkės
2001 m. 7201 185 962 6 savivaldybės: Anykščių rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė
  • 10 miestų
  • 3823 kaimai

Suskirstymas

Apskrities valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Alantos valsčius 1919, 1921–1950 Alanta
Anykščių valsčius 1919–1947 Anykščiai
Daugailių valsčius 1919–1950 Daugailiai
Debeikių valsčius 1919–1947 Debeikiai
Inturkės valsčius 1947–1950 Inturkė
Joniškio valsčius 1922–1923, 1927–1940 Joniškis
Kuktiškių valsčius 1919, 1921–1950 Kuktiškės
Leliūnų valsčius 1919–1950 Leliūnai
Linkmenų valsčius 1919–1940 Saldutiškis
Molėtų valsčius 1919, 1921–1950 Molėtai
Pakalnių valsčius 1919, 1921–1922, 1940 Pakalniai
Skiemonių valsčius 1919–1947 Skiemonys
Skudutiškio valsčius 1947–1950 Skudutiškis
Tauragnų valsčius 1919, 1921–1950 Tauragnai
Utenos valsčius 1919–1950 Utena
Užpalių valsčius 1919–1950 Užpaliai
Videniškių valsčius 1947–1950 Videniškiai
Vyžuonų valsčius 1919–1950 Vyžuonos

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 108 960 žmonės:[3]

Viršininkai

  • 1918  – 1919 m. – Balys Sližys
  • 1919 06 03 iki 1919 08 10 Pranas Gineitis
  • 1919 08 10 iki 1919 12 17 Juozas Sadula
  • 1919 12 17 iki 1920 05 15 Konstantinas Bražėnas
  • 1920 05 16 iki 1922 08 15 Juozas Vaišnys.
  • 1922 08 28 iki 1922 10 10 Bonifacas Petrūnas – Petrauskas
  • 1923 06 15 iki 1925 06 12 – Antanas Nevodničėnas
  • 1925 06 12 iki 1934 05 01 Jonas Motiejūnas – Valevičius
  • 1934 05 06 iki 1935 10 01 – Alfonsas Sinkevičius
  • 1935 10 01 iki 1939 07 01 – Jonas Motiejūnas – Valevičius.
  • 1939 07 01 iki 1940 07 14 – Bronius Stosiūnas
  • 1940 07 14 iki 1940 08 26 – Stasys Brašiškis
  • 1941 06 25 iki 1941 11 14 – Pranas Grėbliauskas
  • 1943 07 01 iki 1943 10 16 – Jonas Žukas (žuvo medžioklės metu)

Policijos vadai

Apskrities policijos (iki 1924 m. milicijos) vadai:

  • 1919 06 10 – 1920 05 15 Zigmas Pakalnis
  • 1919 06 20 – Mykolas Kunigėlis (į tarnybą atvyko pavėluotai, todėl vadu toliau liko Z. Pakalnis)
  • 1920 05 15 – 1922 07 15 – Kostas Bajoras
  • 1922 07 15 – 1925 08 – Antanas Monkevičius.
  • 1925 08 16 – 1934 02 01 – Kostas Steponėnas
  • 1934 02 01 – 1934 03 01 – Antanas Iškauskas
  • 1934 03 01 – 1940 06 26 – Antanas Senkevičius

Literatūra

  • Tūkstantmečio kelias Utenos apskrityje: fotoalbumas (vertė Lina Stašinskienė). – Vilnius: Sorre, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95133-0-0
  • Žurnalas „Savivaldybė“ 1923–1940 m.
  • Žurnalas "Policija " (įsakymai ir biografijos) 1927–1940 m.

Šaltiniai

  1. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
  2. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
  3. 1923 m. surašymo duomenys