Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
Uolinis karvelis (Columba livia) – karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio, karvelinių (Columbidae) šeimos, tikrųjų karvelių (Columba) genties paukščių rūšis. Jie yra naminių balandžių (Columba livia domestica) įvairių veislių ir miesto balandžių (Columba livia domestica) protėviai. Lietuvoje dar vadinami balandžiais, miesto balandžiais, naminiais balandžiais, miesto karveliais, naminiais karveliais, karveliais.
Kaip manoma, pirmieji uoliniai karveliai buvo domestikuoti 3000 metais prieš mūsų erą[2]. Nuo to laiko iš jų buvo išveista apie 1000 įvairių kūno formų, spalvų naminių karvelių veislių. Įvairiais laikais, dalis domestikuotų naminių karvelių iš savininkų karvelidžių ar narvelių buvo paleisti į laisvę, kita dalis patys išspruko, ir vėliau visi sukūrė sulaukėjusių uolinių karvelių populiacijas. Įsikišus žmonėms, jie buvo išplatinti ir patys išplito po visus planetos žemynus, išskyrus Antarktidą.
Lietuvoje kartais žmonių auginami naminiai balandžiai, arba jų mišrūnai gyvenantys laisvėje, vadinamieji miesto balandžiai, kurie yra gausiai išplitę Lietuvos miestuose ir miesteliuose - visi kilę iš uolinių karvelių.
Uolinis karvelis (Bangaloras, Indija)Uolinių karvelių ir paprastųjų varnėnų būrelis Baltasaunde (Šetlando salos). Vietinių laukinių uolinių karvelių populiacija egzistuoja atokiuose Britų salų šiauriniuose, šiaurės vakariniuose ir vakariniuose pakraščiuose. Nors ir pamažu, bet į Britų salų uolinių karvelių populiaciją patenka miesto balandžių genai, nors iš nuotraukos matyti, kad šie uoliniai karveliai dar yra grynakraujai.Uolinių karvelių populiacija perinti Šiaurės jūros pakrantės klifuose (AnglijosNorfolko grafystė)
Lietuvoje paplitęs visame krašte ir yra dažnas. Aptinkamas visus metus. Peri apie 500 000–700 000 porų[4].
Buveinė
Natūralios gyvenamosios vietos yra uolose, ypač – pakrančių. Dažnai įsikuria prie nedidelių dirbamos žemės plotelių, kuriuos sunku išplėsti kalnuotose vietovėse. Eurazijoje gyvena kalnuotose vietovėse ir giliau žemyne. Sacharoje gyvena ten, kur yra šiokių tokių augalų ir vandens, neretai peri giliuose šuliniuose.
Uoliniai karveliai monogamai. Jie peri grupėmis, lizdus suka bažnyčių varpinėse, bokštuose, aukštesnių ar aukštų pastatų plyšiuose, ertmėse, po tiltais, gamyklose, sandėliuose, namuose smailiais stogais ir panašiuose dariniuose[4].
Išvaizda
Suaugusio uolinio karvelio kūno ilgis 29-37 cm, snapas apie 1,8 cm, sparnas apie 22,3 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų 60-70 cm, čiurna 2,6-3,5 cm, uodega 9,5-11 cm. Sveria 238–380 g.
Uolinis karvelis mažesnis už keršuli, bet stambesnis už ulduką. Kūnas melsvai pilkas su dviem matomom juodom juostom, einančiom skersai galinėje vidinio sparno pusėje, skrendant matoma balta sparnų apačia ir balta dėmė nugaros apačioje.
Domestikuotų uolinių karvelių apdaras labai varijuoja – nuo visiškai balto iki visiškai juodo, su daug pilkų, melsvų ir rudų formų, kai kurie turi dvigubą juostą sparne, kaip ir laukiniai paukščiai.
Kita
Uolinių karvelių tuoktuvių giesmė vadinama burkavimu. Uolinių karvelių burkavimas nesiskiria nuo naminių karvelių burkavimo.
Uoliniai karveliai labai gerai skraido.
Uoliniai karveliai laisvėje išgyvena 3–5 metus, tokia trumpa gyvenimo priežastis yra plėšrūnai. žmonių laikomi nelaisvėje išgyvena iki 15 metų, nors yra pranešimų, kad išgyvena dar ilgiau.
_in_Kolkata_I_IMG_9762.jpg)
,_Palacio_de_Nymphenburg,_M%C3%BAnich,_Alemania01.JPG)
