Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Psittaciformes
Trichoglossus haematodus haematodus
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Papūginiai paukščiai ( Psittaciformes)
Binomas
Psittaciformes Wagler, 1830
Papūginių paukščių savaiminis/natūralus paplitimas pasaulyje

Papūginiai paukščiai (Psittaciformes) – paukščių (Aves) būrys. Papūgos lengvai atskiriamos iš jų didelės galvos, trumpo kaklo ir stipriai riesto snapo. Jų plunksnos kietos, ryškiai žvilgančios, dažniausiai vyraujančios žalios spalvos, kuri slepia lapijoje, su kitų ryškių spalvų dėmėmis. Du kojų pirštai nukreipti į priekį, o du atgal^[1] – tokios kojos tinka laipioti medžiais. Lipant ar laikantis snapas dažnai naudojamas vietoj trečios kojos. Sparnai paprastai siauri ir nusmailėję, todėl papūgos gali greit ir manevringai skraidyti.

Gyvena daugumoje šiltų pasaulio vietų, ypač gausu atogrąžų miškuose. Gamtoje papūgos triukšmingos ir draugiškos. Labai nedaug papūgų migruoja, nors jos gali skraidyti gana toli ieškodamos maisto.

Jos nuo seno laikomos nelaisvėje dėl grožio, proto ir gebėjimo išmokti, tai ypač matyti iš žmogaus kalbos pamėgdžiojimo, įskaitant banguotąsias papūgėles (Melopsittacus undulatus).

Minta augaliniu maistu – sėklomis, riešutais, vaisiais, nektaru ir žiedais.

Pasaulyje išskiriami 3 antšeimiai su maždaug 375 rūšimis:

• Cacatuoidea – Kakadu; 21 rūšis^[2].
• Psittacoidea – Tikrosios papūgos; apie 350 rūšių.
• Strigopoidea – Naujosios Zelandijos papūgos; 4 rūšys.

Lietuvoje stebimi gana retai, o jų statusas priskiriamas prie invazinių paukščių rūšių. Dvi rūšys:

• Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
• Paprastoji kalita ( Myiopsitta monacha)

Vikiteka: Papūginiai paukščiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga