Tu-114 (rus.Ту-114 «Россия», pagal NATO kodifikaciją Cleat) – sovietinis tarpkontinentinis turbosraigtinis keleivinis lėktuvas, suprojektuotas 1955 m. bombonešio Tu-95 bazėje. Buvo gaminamas 1961–1965 m. Kuibyševo aviacijos gamykloje Nr.18, pastatytas 31 toks lėktuvas.
Tu-114 buvo didžiausias, greičiausias, vienintelis pasaulyje turbosraigtinis lėktuvas su strėliniais sparnais.
Aerodinaminė schema ir komponavimas
Tu-114 – žemasparnis turbosraigtinis monoplanas su strėliniais sparnais, keturiais varikliais, sukančiais po du į priešingas puses besisukančius sraigtus.
Fiuzeliažas – dviejų laiptais sujungtų denių. Žemutiniame – bagažo skyrius, ekipažo poilsio kambarys ir virtuvė, viršutiniame – keleivių salonas. Iš virtuvės į saloną įrengtas keltuvas maistui.
Pirmieji Tu-114 turėjo unikalų tarybinėje aviacijoje komforto lygį- tris skirtingas klases: ekonominę, pirmą ir keturias trivietes kupe. Padidėjus keleivių srautui ir siekiant didesnio rentabilumo, vietoje kupe buvo įmontuoti paprasti keleivių krėslai.
Kadangi lėktuvas buvo žemasparnis, važiuoklės atramas teko sukonstruoti gerokai didesnes, nei paprastai. Lėktuvas tapo aukštesnis, kas sukėlė papildomų problemų eksploatuojant lainerį.
Тu-114 buvo Aeroflotflagmanas, jį naudojo ir Japan Airlines, tolimais nuotoliais jais skraidė aukščiausi SSRS vadovai bei vyriausybinės delegacijos.
Masinė lėktuvų eksploatacija nutraukta 1976 m., praėjus dešimtmečiui nuo jų gamybos sustabdymo. Kelis lainerius iki 1991 m. naudojo TSRS karinių oro pajėgų vadovybė.
Tu-114 buvo vienas iš ekonomiškiausių savo laiko lėktuvų ilgo nuotolio trasose. Kuro išeiga tokių skrydžių metu buvo 34 gramai vienam keleivio kilometrui. Per 15 metų Tu-114 atliko apie 50000 skrydžių perveždami apie 600000 keleivių.
Tu-114 buvo vienas saugiausių sovietinių lėktuvų: aviakatastrofą patyrė tik vienas laineris (1966 m. vasario 17 d. kildamas iš Šeremetjevo oro uosto, dėl nenuvalyto sniego ant pakilimo tako).
Šiuo lėktuvu sovietinė aviacija išėjo į tolimų ir supertolimų tarptautinių skrydžių rinką (į JAV, Kanadą, Kubą, Japoniją, Indiją.
1961–1962 metais lakūnų bandytojų I. Suchomlino ir A. Jakimovo įgulos lėktuvu Tu-114 pasiekė 32 pasaulio ir nacionalinius tolio, greičio, skrydžio aukščio rekordus.
Pagrindiniai šio modelio trūkumai – sudėtingas aptarnavimas oro uoste dėl didelio lėktuvo aukščio, triukšmingumas ir vibracija salone, minkšti (o ne kesoniniai) kuro bakai.
1958 m. šio lėktuvo pagrindu buvo suprojektuotas žvalgybinis radiolokacinis lėktuvas Tupolev Tu-126, vėliau – oro tanklaivis.
