Sparnas – lėktuvo ar sklandytuvo paviršius, skirtas išgauti keliamajai jėgai, dėl kurios galimas skrydis, t. y. judėjimas ore ar kitoje dujinėje terpėje. Sparno forma yra aerodinaminis paviršius. Šis žodis iš pradžių buvo naudojamas paukščių galūnėms vadinti, bet į reikšmes buvo įtrauktos ir vabzdžių, šikšnosparnių, pterozaurų skraidomosios galūnės bei žmogaus sukonstruoti įtaisai.

Ikigarsinių lėktuvų sparno keliamoji galia būna paremta Bernulio dėsniu: virš sparno tekantis oro srautas turi nueiti didesnį kelią, nei po sparnu tekantis, todėl po sparnu oro greitis yra mažesnis, nei virš sparno, atitinkamai, slėgis po sparnu gaunasi didesnis, taip sukurdamas keliamąją galią. Esant didesniems, ypač – viršgarsiniams greičiams, įtaką įgyja Niutono impulso tvermės dėsnis: į sparno apatinę dalį pataikantis oro srautas kelia sparną dėl atoveiksmio^[1].

Sparno keliamajai galiai padidinti, esant mažiems greičiams naudojami užsparniai, srauto valdymui, esant aukštiems atakos kampams – priešsparniai, sparno keliamajai galiai sumažinti naudojami interceptoriai, o viso lėktuvo pasvirimui valdyti naudojami eleronai.

Kai kurie terminai, skirti sparnams apibūdinti:

• priekinė briauna
• užpakalinė briauna
• sparnų plotis arba sparno mojis – atstumas tarp vieno ir kito sparnų galų.
• styga – ilgis tarp priekinės ir užpakalinės sparno briaunų, dažniausiai matuojamas išilgai fiuzeliažo ašies.
• aerodinaminis paviršius – viršutinio ir apatinio sparno paviršių forma, žiūrint į skersinį pjūvį (sparno profilis).

Šis straipsnis apie aviaciją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.