Tranis it. Trani
Tranio panorama
Tranis 41°16′0″ š. pl. 16°25′0″ r. ilg. / 41.26667°š. pl. 16.41667°r. ilg. / 41.26667; 16.41667 (Tranis)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Apulija
Provincija	Barletos-Andrijos-Tranio provincija
Meras	Giuseppe Tarantini
Gyventojų (2007)	53 650
Plotas	102,08 km²
Tankumas (2007)	526 žm./km²
Altitudė	7 m
Pašto kodas	76125
Tel. kodas	0883
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Nikolas Piligrimas

Tranis (it. Trani) – uostamiestis pietų Italijoje, Apulijoje, Barletos-Andrijos-Tranio provincijoje. Įsikūręs prie Adrijos jūros, 40 km į šiaurės vakarus nuo Bario.

Miestas Turenum pirmąkart paminėtas Tabula Peutingeriana, senovės romėnų kelionių žurnalo XIII a. kopijoje. Miestą vėliau valdė lombardai ir Bizantija. Tik nuo IX a. yra patikimų žinių apie Tranio gyvenvietę.

Tranio aukso amžius buvo XI a., kai jis buvo archivyskupystės centras vietoje Apulijos Kanozos, kurią sugriovė saracėnai. Tranio uostas tada tiko kryžiuočiams ir smarkiai išsiplėtė, tapdamas svarbiausiu Adrijos jūroje. 1063 m. Tranyje išėjo Ordinamenta et consuetudo maris, „seniausias išlikės jūreivystės kodeksas Vakarų Europoje“^[1]. Tuo metu daug turtingų šeimų iš jūrinių Italijos respublikų (Amalfis, Piza, Ragusa ir Venecija) įsikūrė Tranyje. O Tranis nuo XII a. turėjo konsulą Venecijoje. Tranis taip pat konsulus turėjo Anglijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, su kuriomis prekiavo Viduramžiais. Frydrichas II Tranyje pastatė milžinišką pilį. Jo valdymo metu miestas itin klestėjo.

XII a. Tranyje buvo viena didžiausių žydų bendruomenių Pietų Italijoje. Čia gimė garsiausias viduramžių Italijos rabinas Isaiah ben Mali di Trani (apie 1180–1250 m.), žymus komentatorius ir Halachos žinovas. Žymus Talmudo žinovas Moses ben Joseph di Trani (1505–1585 m.) gimė Salonikuose, praėjus 3 metams po to kai jo šeima pabėgo iš Tranio dėl antisemitinių persekiojimų.

Valdant Anžu ir Aragonui Tranio žydus persekiojo dėl dominikonų spaudimo.^[2] Valdant Burbonams Pietų Italija pakilo iš ekonominės krizės, buvo pastatyta daug grąžių pastatų. Tranis buvo provincijos sostinė iki Napoleono laikų, kai Joachim Murat tą teisę perdavė Bariui. 1799 m. prancūzai sukėlė Tranio gyventojų skerdynes prijungiant miestą prie Neapolio respublikos.

Skolanovos sinagoga išliko ir po daugybės metų tarnavimo kaip bažnyčia vėl tapo sinagoga^[3]. Sant’Anna bažnyčia yra kita viduramžių sinagoga.