Tanzanijoje rastos seniausios žmonijos gyvenvietės. Olduvajus šiaurės Tanzanijoje, kur rasta hominidų įrankių ir palaikų, vadinamas Žmonijos lopšiu. Ašelio kultūros įrankius čia rado Louis Leakey1931 m., kai nustatė, kad Hans Reck į Vokietiją iš Olduvajaus atvežtos uolienos yra akmeniniai įrankiai. Be to tais metais Louis Leakey Olduvajuje rado senesnių įrankių. Pirmą hominidų kaukolę rado Mary Leakey1959 m. Tai Zindžas, Paranthropus boisei atstovas. Spėjama, 1,8 mln. metų senumo. Po to rasta Homo Habilis fosilijų. Mary Leakey 1978 m. rado Laetoli pėdsakus, kuriuos prieš 3,6 mln. metų paliko Australopithecus afarensis. Laetolyje rasti seniausi Afrikoje hominidų palaikai. Tai 3.6-3.8 mln. metų senumo Australopithecus afarensis fosilijos. Tarp jų yra Louis Leakey rastas dantis (tik 1979 m. nustatyta, kad priklauso afarensiui), Kohl-Larsen 1938–39 m. rastas žandikaulio fragmentas su dantimis, 1974–75 m. Mary Leakey rasti 42 dantys ir žandikaulių dalys.[1]
Prieš 100 tūkst. metų Tanzanijoje gyveno medžiotojai-gamtos gėrybių rinkėjai, tikriausiai kalbėję koisanų kalbomis. Prieš 3-6 tūkst. metų prie jų prisijungė kušitiškai kalbantys atvykėliai iš šiaurės, atgabenę žemės ūkio pagrindus, o vėliau gyvulių auginimą.
Prieš 2000 metų atvyko bantai iš Vakarų Afrikos keliomis bangomis. Jie apdirbo geležį, turėjo naujų visuomenės ir politikos organizavimo modelių. Jie asimiliavo kušitus ir koisanus. Vėliau į Tanzaniją pradėjo migruoti nilotai ir tai tesėsi iki XVIII a.
Viena svarbiausių Tanzanijos kasinėjimo vietų yra Engaruka, kurią garsina drėkinimo sistema.
Ankstyvoji pakrantės istorija
Senoji Zanzibaro tvirtovė, pastatyta XVII a. apginti salą nuo portugalų.
Persijos įlankos ir Vakarų Indijos pirkliai lankėsi Tanzanijos pakrantėje I tūkst. m. e. PtolemėjausGeografija mini pakrantės prekybos punktus. Rastos romėnų monetos patvirtina prekybą, o Geografijoje minima Rapta, Azanijos sostinė. Archeologai tiksliai nežino, kur buvo šis miestas, bet spėja, kad Rufidžio upės deltoje. Po to pakrantė minima tik arabų tekstuose.
Radiniai patvirtina, kad pakrantės miestus statė vietiniai, o ne užsieniečiai kolonistai. Gyventojai vartojo svahilių kalbą, kuri paplito regione prieš atvykstant arabams. II tūkstantmetyje Tanzanijos uostai jungė Afrikos žemyno gilumą su Indijos vandenyno šalimis. 1200-1500 m. Kilva pietinėje Tanzanijoje buvo stipriausias ir turtingiausias iš tų uostų Svahilių Aukso amžiaus laikais. XIV a. pradžioje berberų keliautojas Ibn Batuta paskelbė Kilvą vienu geriausių miestų pasaulyje. Islamas pakrantėje paplito VIII-IX a.
1498 m. portugalų keliautojas Vasco da Gama buvo pirmasis žinomas europietis, pasiekęs Rytų Afrikos krantą. Jis čia apsistojo 32 dienas. 1505 m. portugalai užėmė Zanzibarą.[2] Jų valdžia truko iki XVIII a. pradžios, kai Omano arabai įsitvirtino regione. Tuo metu vietiniai padedami arabų išvijo portugalus iš visų sričių į šiaurę nuo Ruvumos upės. Omano sultonas Said bin Sultan Zanzibaro miestą padarė savo valstybės sostine 1840 m. Jis plėtė salos prekybinius kelius, kurie net pasiekė Tanganikos ežerą. Tuo metu Zanzibaras tapo arabų vergų prekybos centru. Dėl arabų dominavimo tuo metu, daug europiečių klaidingai manė, kad Svahilių civilizacija yra arabų kolonizacijos produktas. Dabar manoma, kad ji yra išimtinai afrikietiškos kilmės.
Tanganika (1815–1890 m.)
Livingstono ir Stenlio susitikimas, tų laikų iliustracija.
Tanganikos pavadinimas pradėtas naudoti tik kai Tautų Sąjunga perdavė Vokietijos Rytų Afriką Didžiajai Britanijai 1920 m. Tad čia aprašoma istorija regiono, kuris tapo Tanganika.
Tanganika priklauso Afrikos Didžiųjų ežerų regionui. Vakarinėje Viktorijos ežero pakrantėje buvo Karagvės ir Buzinzos karalystės, kurioms savo valdžią primesdavo galingos Bugandos, Ugandos ir Burundžio karalystės.
Afrikos gilumą europiečiai pradėjo tyrinėti XIX a. viduryje. 1848 m. vokiečių misionierius Johannes Rebmann pirmasis pamatė Kilimandžarą. Britai Richard Burton ir John Speke pasiekė Tanganikos ežerą 1857 m. birželį. 1866 m. sausį David Livingstone protestavęs prieš vergovę Zanzibare išvyko ieškoti Nilo ištakų ir įkūrė paskutinę misiją Udžidžyje prie Tanganikos ežero. Jį 1871 m. lapkričio 10 d. "atrado" amerikiečių žurnalistas Henry Morton Stanley. 1877 m. į Zanzibarą atvyko pirmoji belgų ekspedicija. Jie įkūrė stotį Kigomoje1879 m. rytinėje Tanganikos pakrantėje ir Mpalos stotis priešingame krante. Abi stotis įkūrė Comite D'Etudes Du Haut Congo, Kongo laisvos valstybės pirmtakas. Vokietijos kolonistiniai interesai pradėjo vystytis 1884 m. Karl Peters suformavo Vokietijos kolonizacijos visuomenę ir sudarė sutartis su Afrikos gilumos vadais dėl vokiečių teikiamos "apsaugos". Otto von Bismarck rėmė Petersą, kai jis įkūrė Vokietijos Rytų Afrikos kompaniją.
1885 m. Berlyno konferencijoje Afrika nebuvo padalinta. Tiesiog buvo nustatytos taisyklės dėl kolonijų ir protektoratų kūrimo. Belgai greitai susitelkė ties Kongu, o vokiečiai ir britai - Rytų Afrikoje. Jie pasidalino Rytų Afriką 1886 m. Zanzibaras, tuo metu valdęs tik salas, kurį laiką buvo nepriklausomas. Belgai buvo priversti vokiečiams perleisti Kigomą ir kitas teritorijas į rytus nuo Tanganikos ežero.
1886 ir 1890 m. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos susitarimai dėl Rytų Afrikos buvo peržiūrėti. 1891 m. Vokietijos vyriausybė perėmė Tanganikos valdymą iš Vokietijos Rytų Afrikos kompanijos. Gubernatorius įsikūrė Dar es Salame.
Vokietijos Rytų Afrika ir Madžimadži sukilimas
Tanganikos gubernatorius grafas Gustav Adolf von Götzen
Kai baigėsi pasipriešinimas vokiečiams Afrikos gilumoje, jie pradėjo kurti Vokietijos Rytų Afriką. Jie brutualiai bruko savo valdžią, nepaisydami vietinių struktūrų ir tradicijų. Nors kolonistai atgabeno javus, geležinkelius ir kelius, afrikiečių pasipriešinimas stiprėjo. 1891-1894 m. sukilo vado Kvavos vadovaujami hehiai, bet buvo nugalėti. Po partizaninio karo laikotarpio vadas Kvava nusižudė 1898 m.
Nepasitenkinimas atsinaujino 1902 m., kai vokiečiai bandė priverstinai dirbti vietinius medvilnių laukuose prie Rufidžio upės. 1905 m. liepą Kinjikitile Ngwale vadovaujami matumbiai iš Nandetės sukilo prieš vietinę administraciją. Sukilimas išsiplėtė po beveik visas vokiečių valdas Rytų Afrikoje. Pasipriešinimo kulminacija buvo Madžimadži sukilimas 1905–1907 m. Sukilimas Pietų Tanzanijoje baigėsi tik žuvus 120 tūkst. afrikiečių.
Nuo 1897 m. valdantys vokiečiai paveikė kasdienį gyvenimą. Juos rėmė misionieriai, naikinę vietinių tikėjimų ženklus. Jie naikino mahoka palapines, kur buvo garbinamos protėvių dvasios, šaipėsi iš šokių, papročių ir ceremonijų. Tai sukėlė vietinių pyktį, prasiveržusį 1905 m. rugsėjį Uverekoje, kai gubernatoriumi buvo grafas Gustav Adolf von Götzen. Kilo karas su abiejų pusių vykdomomis skerdynėmis. Tai buvo kruviniausias Tanzanijos sukilimas.
Karas su Vokietija Rytų Afrikoje
Per Pirmą Pasaulinį karą britų pastangoms įsiveržti į Tanganiką sutrukdė vokiečių generolui Paul von Lettow-Vorbeck pralaimėtas Tangos mūšis. Po jo vokiečiai pradėjo partizaninį karą.
Vokiečiai karo pradžioje šaltakraujiškai įvertino savo galimybes ir tikėjosi būti atskirti Tanganikoje nuo Vokietijos. Jie kiek buvo įmanoma pasiruošė. Pirmais karo metais jie net permesdavo susidūrimus į britų teritoriją, puldinėjo jų geležinkelio stotis Rytų Afrikoje. Tačiau britų karališkasis laivynas užėmė Mafijos salą1914 m.
Nėra tiksliai žinoma kiek vokiečiai turėjo karių. Generolas-leitenantas Jan Smuts vienu metu suskaičiavo 2000 vokiečių, 16 tūkst. askarių (vietinių karių), 60 ginklų, 80 automatų. Spėjama, kad tikrieji skaičiai didesni. Be garnizono Tanzanijoje buvo virš 3500 baltųjų, kurių dauguma tiko karinei tarnybai. Vietinių buvo virš 7 mln., bet reikėjo jiems amunicijos ir karininkų. Manoma, kad vokiečiai išnaudojo tuos resursus per 18 mėn. tarp karo pradžios ir britų invazijos į Tanganiką. Generolas Jacob van Deventer manė, kad po 18 mėn. vokiečiai turėjo 8-9 tūkst. karių.
Britų laivyno atkirstas nuo Vokietijos, generolas Von Lettow vykdė genialią partizaninę kampaniją, nuolat judėdamas ir nustebindamas britus. Šie atvykę su Indijos armija patyrė logistinių problemų vydamiesi vokiečius žemyno gilumoje ir samdė vietinius nešikus išspresti tą problemą.
Kita britų problema buvo išsilaipinimui nepalanki pakrantė: buvo mažai gerų uostų, pakrantėse buvo daug pelkių. Kadangi britai iš Kongo negalėjo pereiti per ežerus ir kalnus Tanganikos vakaruose, turėjo judėti pro Ugandą. Ruvumos upė buvo perbrindama tik aukštupyje. Blogiausia padėtis buvo šiaurėje. Ten buvo tik viena 8 km pločio perėja tarp Kilimandžaro ir Pare kalnų, tad čia įsitvirtino vokiečiai.
1917 m. gruodį iš Tanganikos buvo evakuoti 320 baltųjų ir 2500 juodųjų karių. 1618 vokiečių buvo užmušta ar paimta į nelaisvę per paskutinius šešis 1917 metų mėnesius. 155 m. baltieji ir 1168 askariai pasidavė prieš karo pabaigą.
Dėl generolo Paul Emil von Lettow-Vorbeck taktikos kariniai veiksmai Tanganikoje vyko per visą Pirmą pasaulinį karą. Britai atsakė sudegusios žemės taktika, kuri sunaikino Tanganikos švietimo sistema, kuri buvo laikoma geriausia Afrikoje.
Britų Rytų Afrika
Tautų sąjunga suteikė mandatą Didžiajai Britanijai valdyti Tanganiką, o britams priklausę Ruanda-Urundis, kur buvo 3/7 gyventojų ir pusė kolonijos galvijų, atiteko belgams. Kolonijos centru liko Dar-es-Salamas, pirmu jos valdytoju buvo seras Horace Archer Byatt. Jis pagerino Tanganikos gydymą ir žemės ūkį, ekonomiką, panaikino vergovę. Jo name dabar gyvena Tanzanijos prezidentas. Vietiniai ramiai grįžo namo, o vokiečiai pripažino naują administraciją.
1920 m. kolonija buvo pavadinta Tanganikos teritorija, 1921 m. belgai grąžino jai Kigomos rajoną, kurį valdė nuo okupacijos. 1924 m. nustatyta siena tarp Tanganikos ir Ruandos-Urundžio.
Britai norėjo valdyti netiesiogiai, per vietinius lyderius. 1926 m. įkurta Įstatymus leidžianti taryba, turėjusi patarti gubernatoriui. Britai atgaivino vietines istitucijas, suteikė joms ribotą savivaldą. 1922 m. buvo leisti politiniai klubai. 1945 m. pirmi afrikiečiai atsidūrė Įstatymus leidžiančioje taryboje
Po Antrojo pasaulinio karo Tanganika buvo Jungtinių Tautų globojamoji teritorija, valdoma britų. Metams bėgant ji judėjo link savivaldos ir nepriklausomybės. 1954 m. Julius Nyerere, būsimasis Tanzanijos lyderis, o tuo metu mokytojas, vienas iš dviejų tanganiečių, kurie baigė užsienio universitetus, įkūrė partiją - Tanganikos afrikiečių nacionalinę sąjungą (TANU). 1961 m. kovo 29 d. britai sutiko suteikti Tanganikai nepriklausomybę nuo 1961 m. gruodžio 28 d.
Zanzibaras
Zanzibaras dabar yra dvi salos: Ungudža ir Pemba. Zanzibarą valdė portugalai nuo XVI a. iki XVIII a. pradžios, kai juos išvijo Omano arabai. Arabų valdymo viršūnė buvo sultono Seyyid Said valdymas, kai sostinė buvo perkelta iš Maskato į Zanzibarą, įkūrė arabų elitą, skatino gvazdikmedžių plantacijų, kuriose dirbo vergai, kūrimą. Zanzibaras buvo vadinamas Prieskonių salomis, XX a. pradžioje čia buvo išauginama 90% gvazdikmedžių. Zanzibaras taip pat buvo svarbus punktas vergų prekyboje. Į Zanzibarą atvykdavo net amerikiečiai, turėję ten konsulatą nuo 1833 m. Britus domino prekyba ir galimybė užbaigti vergų prekybą. 1822 m. britai su sultonų pasirašė sutartį, apribojančią vergų prekybą, bet tik 1876 m. vergovė uždrausta. Heligolando–Zanzibaro sutartis 1890 m. padarė Zanzibarą britų protektoratu, o Kaprivio ruožas - vokiečių. Britai valdė pro sultoną be permainų nuo XIX a. pabaigos iki 1957 m. rinkimų.
1961 m. Nyerere tapo Tanganikos premjeru pagal naują konstituciją. 1962 m. gruodžio 9 d. jis tapo pirmu prezidentu. Zanzibaras gavo nepriklausomybę nuo britų 1963 m. gruodžio 10 d. ir tapo konstitucine monarchija. 1964 m. sausio 12 d. afrikiečių dauguma salose sukilo ir nuvertė sultoną. Abeid Karume tapo Zanzibaro prezidentu. Per kelias dienas buvo nužudyta 5-15 tūkst. arabų ir azijiečių. Daug moterų išprievartauta, namai sudeginti. Penktadalis salų gyventojų pabėgo ar buvo nužudyta.
Po to sukilo Tanganikos kariai ir Julius Nyerere paprašė britų įsikišti. 1964 m. balandžio 26 d. įkurta Jungtinė Tanganikos ir Zanzibaro respublika, pervadinta Jungtine Tanzanijos respublika spalio 29 d. Pagal sąjungos sutartį Zanzibaras išlaikė autonomiją.
Dabartinė istorija
Kad suformuotų vienpartinę sistemą abejose respublikos dalyse Julius Nyerere sujungė TANU su Zanzibarą valdžiusia Afro Širazi partija (ASP) ir sukūrė Revoliucinę partiją (CCM) 1977 m. vasario 5 d. Susijungimą sustiprino 1982 m. sąjungos konstitucija ir 1984 m. konstitucija.
Nyerere manė, kad daugpartinė sistema šalyje, kur daug tautų, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl įvedė vienpartinę sistemą.[3] Jo nuomone, postkolonistinėje nestabilioje visuomenėje etninis šovinizmas ir tribalizmas yra nepageidaujami politikoje.[4] Tautos vienybei stiprinti suahilių kalba paskelbta nacionaline.[5]
Nyerere naudojo Prevencinio įkalinimo aktą sutramdyti profsąjungas, o vėliau politinius priešus kada norėjo. Žmonės dingdavo, tikslus aukų skaičius nežinomas, bet manoma, kad jų buvo tūkstančiai. Amnesty International ir kitos žmogaus teisių organizacijos kovojo su represijomis Tanzanijoje.[6]
Nyerere įvedė Afrikos socializmą (Ujamaa), kurio filosofija vedė šalį. Valstybė tyčia nekreipė dėmesio į miestus, kad pramonę tolygiai paskirstytų kaimų rajonuose. Nuo tokio elgesio kelis dešimtmečius kentėjo sostinė, nes Nyerere ją laikė kolonizmo palikimu.[7]
Valstybės valdžia greitai įsiplėtė į įvairius sektorius. 1967 m. dėl nacionalizacijos valstybė tapo didžiausiu darbdaviu šalyje. Ji dalyvavo mažmeninėje prekyboje, ekporte-importe, bankininkystėje. Tai sukūrė geras sąlygas korupcijai.[8] Griozdiškos biurokratinės procedūros padidino mokesčius ir dar labiau pakenkė ekonomikai.[8] Daug visuomeninių fondų buvo panaudota netinkamai. Perkamoji galia smuko neįtikėtinu greičiu ir net svarbiausios prekės buvo sunkiai įsigyjamos.[8] Leidimų (vibali) sistema leido pareigūnams susirinkti daug kyšių. Buvo padėti sisteminės korupcijos pagrindai. Pareigūnai pradėti vadinti Wabenzi ("Benz žmonėmis").
Tanzanija palaikė artymus santykius su Kinija. 1979 m. Tanzanija paskelbė karą Ugandai, kai ši remiama sovietų bandė užimti Kageros regioną. Tanzanija išvijo ugandiečius ir remiama Ugandos pabėgelių įsiveržė į šalį. Balandžio 11 d. Idi Amin pabėgo iš sostinės, karas baigėsi.[9] 1979 m. viduryje korupcija pasiekė neregėtą lygį, ekonomika žlugo.[8]
Trečiasis Tanzanijos prezidentas Benjamin William Mkapa.
1985 m. spalį nauju prezidentu tapo Ali Hassan Mwinyi, bet Nyerere liko partijos pirmininku iki 1990 m., kai postą perėmė Mwinyi. 1990 m. kelios Zanzibaro tautos pareikalavo referendumo dėl nepriklausomybės. Jie teigė, kad sąjunga su Tanzanija, paremta žlugusiu socializmu, nuskurdino Zanzibarą.[10] Jų reikalavimai buvo atmesti.
Nepaisant daugelio nesklandumų[10] valdanti partija ir jos kandidatas į prezidentus Benjamin William Mkapa laimėjo pirmus daugpartinius rinkimus 1995 m. lapkričio 23 d.[11][12] Protestai prieš 2000 m. rinkimus Zanzibare sukėlė skerdynes 2001 m. sausį. Šūviai į protestuotojų minias nužudė 35 žmones, 600 sužeidė.[13]2005 m. gruodį Jakaya Mrisho Kikwete tapo ketvirtuoju Tanzanijos prezidentu.
Vienas iš 1998 m. JAV ambasadų sprogdinimų įvyko Dar Es Salame, kitas Nairobyje. 2004 m. povandeninis žemės drebėjimas sukėlė cunamį, per kurį Tanzanijoje žuvo 11 žmonių. Tanklaivis Dar Es Salame užplaukė ant seklumos, apgadino naftotiekį.
Logo di Creative Commons. Le licenze Creative Commons (a cui ci si può riferire anche come le Creative Commons[1]) sono delle licenze di diritto d'autore, e si possono applicare a qualsiasi opera da esso tutelata. Una licenza Creative Commons è un contratto ed il presupposto fondamentale per poterla utilizzare è di essere titolari di tutti i diritti o di avere una esplicita autorizzazione/richiesta dal titolare dei diritti (ad esempio l'editore). L’autore, in un modo semplice e s...
Serie C1 1996-1997 Competizione Serie C1 Sport Calcio Edizione 19ª Organizzatore Lega Professionisti Serie C Date dal 1º settembre 1996al 15 giugno 1997 Luogo Italia Partecipanti 36 Formula 2 gironi all'italiana A/R, play-off e playout Risultati Vincitore Treviso (1º titolo)Fidelis Andria (1º titolo) Altre promozioni AnconaMonza Retrocessioni AvezzanoNovaraSoraSPALSpeziaTrapani Statistiche Miglior marcatore Gir. A: Roberto Putelli (16)Gir. B: Eupremio Carruezzo (18) Incontri...
Liga Futsal Profesional IndonesiaMusim2018Tanggal20 Januari 2018 – 6 Mei 2018JuaraVamos FC MataramDegradasiAPK CPS FC SamarindaDumai FC RiauFKB 25 FC BanyumasSDR FC BinjaiKejuaraan Futsal Klub AFC 2018Vamos FC MataramKejuaraan Futsal Klub AFF 2018SKN FC KebumenJumlah pertandingan116Jumlah gol729 (6,28 per pertandingan)Pencetak golterbanyak Andri Kustiawan (Vamos)(27 gol)← 2017 2019 → Liga Futsal Profesional Indonesia 2018 adalah musim kesebelas kompetisi futsal Liga Futsal Profesio...
العلاقات العمانية الماليزية سلطنة عمان ماليزيا سلطنة عمان ماليزيا تعديل مصدري - تعديل العلاقات العمانية الماليزية هي العلاقات الثنائية التي تجمع بين سلطنة عمان وماليزيا.[1][2][3][4][5] مقارنة بين البلدين هذه مقارنة عامة ومرجعية للدولتين: ...
This article is about elections in the People's Republic of China. For elections in the Republic of China, see Elections in Taiwan.Politics of China Leadership Leadership generations Succession of power Hu–Wen Administration (2002–2012) Xi–Li Administration (2012–2017) Xi Administration (since 2017) 4th Leadership Core: Xi Jinping 20th Party Politburo: Xi Jinping 14th State Council: Li Qiang Current state leaders Current provincial leaders National leaders Orders of precedenc...
Questa voce sull'argomento calciatori francesi è solo un abbozzo. Contribuisci a migliorarla secondo le convenzioni di Wikipedia. Segui i suggerimenti del progetto di riferimento. Jean-Luc Dogon Dogon (a sinistra) al Bordeaux nel 1996, con il milanista Vieira e l'altro girondino Zidane. Nazionalità Francia Altezza 186 cm Calcio Ruolo Difensore Termine carriera 2001 Carriera Squadre di club1 1983-1988 Laval113 (7)1988-1989 Matra Racing32 (1)1989-1996 Bordeaux209 (1...
Franca Tamantini nel 1959 Franca Tamantini (Roma, 24 agosto 1931 – Roma, 11 agosto 2014[1]) è stata un'attrice italiana. Indice 1 Biografia 2 Filmografia 2.1 Cinema 2.2 Televisione 3 Prosa teatrale 4 Prosa televisiva Rai 5 Note 6 Bibliografia 7 Altri progetti 8 Collegamenti esterni Biografia Frequenta da bambina il corso di danza classica, presso il Teatro dell'Opera di Roma, diplomandosi a pieni voti, e contemporaneamente, essendo dotata di una naturale voce da soprano, studia can...
Serie A Femminile 2016-2017 Competizione Serie A femminile Sport Calcio Edizione 50ª Organizzatore Dipartimento Calcio Femminile Date dal 1º ottobre 2016al 13 maggio 2017 Luogo Italia Partecipanti 12 Risultati Vincitore Fiorentina(1º titolo) Secondo Brescia Retrocessioni Como 2000LusernaChietiL.F. Jesina Statistiche Miglior marcatore Lana Clelland (23) Incontri disputati 132 Gol segnati 545 (4,13 per incontro) Cronologia della competizione 2015-2016 2017-2018 Manua...
Species of lizard Dubious dtella Conservation status Least Concern (IUCN 3.1)[1] Scientific classification Domain: Eukaryota Kingdom: Animalia Phylum: Chordata Class: Reptilia Order: Squamata Family: Gekkonidae Genus: Gehyra Species: G. dubia Binomial name Gehyra dubia(Macleay, 1877) The dubious dtella, native Australian house gecko, or dubious four-clawed gecko (Gehyra dubia) is a species of gecko in the genus Gehyra, native to Northeastern Australia (Queensland and northe...
Mass-produced clothing in standard sizes Prêt-à-porter redirects here. For the 1994 film (also released under the title Ready to Wear), see Prêt-à-Porter (film). Off the rack redirects here. For the 1985 TV series, see Off the Rack. Ready-to-wear clothing display Ready-to-wear (RTW) – also called prêt-à-porter, or off-the-rack or off-the-peg in casual use – is the term for garments sold in finished condition in standardized sizes, as distinct from made-to-m...
American football player (1916–1983) This article needs additional citations for verification. Please help improve this article by adding citations to reliable sources. Unsourced material may be challenged and removed.Find sources: Ki Aldrich – news · newspapers · books · scholar · JSTOR (February 2008) (Learn how and when to remove this message) American football player Ki AldrichNo. 48, 55, 38Position:Center / LinebackerPersonal informationBorn:(19...
Election for Governor of Maine 1839 Maine gubernatorial election ← 1838 September 9, 1839 1840 → Nominee John Fairfield Edward Kent Party Democratic Whig Popular vote 41,038 34,749 Percentage 54.00% 45.73% Governor before election John Fairfield Democratic Elected Governor John Fairfield Democratic The 1839 Maine gubernatorial election took place on September 9, 1839. Incumbent Democratic Governor John Fairfield defeated Whig candidate and former Governor Edw...
Berikut daftar Kepala Daerah dan Wakil Kepala Daerah di 24 kabupaten/kota di Sulawesi Selatan adalah: Kabupaten/Kota Foto Bupati/Wali Kota Bupati/Wali Kota Foto Wakil Bupati/Wali Kota Wakil Bupati/Wali Kota Mulai Menjabat Selesai Menjabat(Direncanakan) Ref KabupatenBantaengDaftar Bupati/Wakil Bupati Andi Abubakar(Penjabat) 26 September 2023 Menunggu pelantikan bupati dan wakil bupati terpilih hasil pemilihan umum Bupati Bantaeng 2024 [1] Kabupaten BarruDaftar Bupati/Wakil Bupati Suard...
South African poker player (born 1983) Mark VosMark Vos at the 2008 World Series of PokerNickname(s)pokerbokResidenceCape Town, South AfricaBorn (1983-10-20) 20 October 1983 (age 40)World Series of PokerBracelet(s)1Money finish(es)9Highest ITMMain Event finish80th, 2008European Poker TourTitle(s)NoneFinal table(s)NoneMoney finish(es)1Information accurate as of 20 September 2009. Mark Vos (born 20 October 1983), also known as 'pokerbok', is a professional poker player from Australia. Vos ...
Dichotomy For the academic journal, see Continuity and Change.Historians have questioned whether the New Deal in the US is best seen as a decisive change or more as being a case of societal continuity in the context of American history. The picture shows two children pumping water by hand. This was the sole water supply in this section of Wilder, Tennessee in 1942) This article may need to be rewritten to comply with Wikipedia's quality standards. You can help. The talk page may contain sugge...
Highest court in the state of Queensland, Australia Supreme Court of QueenslandCoat of Arms of QueenslandFaçade of the Queen Elizabeth II Courts of Law building in Brisbane—the main sitting location of the Court.27°28′4″S 153°1′14″E / 27.46778°S 153.02056°E / -27.46778; 153.02056Established7 August 1861 (1861-08-07)JurisdictionQueenslandLocationBrisbaneCoordinates27°28′4″S 153°1′14″E / 27.46778°S 153.02056°E...
Baseball equipment manufacturer Louisville Slugger redirects here. For the rapper, see Louieville Sluggah. Hillerich & BradsbyFormerlyJ.F. Hillerich & Son (1855–1916) [1]Company typePrivateIndustrySports equipmentFounded1855; 169 years ago (1855)FoundersJohn A. Bud Hillerich[1] Frank BradsbyHeadquartersLouisville, Kentucky, United StatesKey peopleJohn A. Hillerich IV (CEO, 2001–present)[2]ProductsBaseball bat, glovesBrandsBionicNumber of e...
Misano di Gera d'Addacomune Misano di Gera d'Adda – Veduta LocalizzazioneStato Italia Regione Lombardia Provincia Bergamo AmministrazioneSindacoIvan Mario Tassi (SiAmo Misano) dal 10-6-2024 TerritorioCoordinate45°28′10″N 9°37′15″E45°28′10″N, 9°37′15″E (Misano di Gera d'Adda) Altitudine104 m s.l.m. Superficie6,11 km² Abitanti2 923[2] (31-8-2022) Densità478,4 ab./km² Frazioninessuna[1] Comuni confinantiCalve...
.png)
