Lesoto istorija – Lesoto valstybės ir jos teritorijos istorija nuo seniausių laikų iki dabar.
Senieji gyventojai
Manoma, kad senieji Lesoto teritorijos gyventojai buvo giminigi choisanams. Mūsų eros pradžioje iš šiaurės bantų migracijų laikais teritoriją pasiekė bantai. Ilgainiui Lesote ir didelėse teritorijose į šiaurę nuo jo (dabartinėje Pietų Afrikos Respublikos Fristeito valstijoje) formavosi basotų tautybė, kalbanti sesoto kalba.
XIX a. I pusėje į pietus nuo Lesoto gyvenusi bantų grupė nguniai pradėjo migracijas ir užkariavimus, vadinamus mfekane. Kurį laiką mfekanei vadovavo zulų karalius Šaka Zulu, sukūręs galingą imperiją. Šių procesų metu basotai, priešiški nguniams, pradėjo pasipriešinimo kovą. 1818 m. karalius Mošoešoe I konsolidavo valdžią visose etninėse basotų žemėse, sukurdamas jų valstybę. Tai buvo dabartinio Lesoto valstybingumo pradžia.
Nepaisant to, kad basotai išsaugojo nepriklausomybę, jų teritorijos zulų ekspansijos metu buvo nusiaubtos ir labai ištuštėjo.
Pasibaigus mfekanei, basutų valstybei kilo nauja grėsmė. Iš Kapo kolonijos į jų gyvenamas sritis ėmė masiškai migruoti europiečiai būrai, kurie vykdė krašto kolonizaciją, vadinamąją didžiuoju treku. 1843 m. basotai sudarė pirmąją sutartį su būrais, tačiau po to jų ekspansija tik sustiprėjo: 1856-68 m. vyko nuolatiniai basotų-būrų karai. Jų metu basotai neteko didesnės dalies savo etninių teritorijų, kurios vadinamos „prarastosiomis žemėmis“ (jos dabar sudaro Pietų Afrikos Frilendo valstiją). Jose įsikūrė būrų Laisvoji Oranžijos Valstybė. Karaliui Mošoešoe I pavyko išlaikyti tik teritorijas kalnuose, kurios ir sudaro dabartinio Lesoto teritoriją.
1868 m. Mošoešoe paprašė britų pagalbos kovoje su būrais. Didžioji Britanija pavertė basotų valstybę savo protektoratu (Basutolandu) ir išsaugojo jos nepriklausomybę nuo būrų.
1870 m. mirus karaliui, britai siekė prijungti Basutolandą prie savo Kapo kolonijos, tačiau kilęs didžiulis basotų pasipriešinimas 1884 m. vedė į atskiros kolonijos sukūrimą. Šalyje buvo išlaikytos vietinės valdžios formos, vietinė dinastija ir tradicijos.
Iki 1910 m. britai užėmė visas būrų valstybes Pietų afrikoje ir iš jų kartu su Keipo kolonija suformavo Pietų Afrikos Sąjungą. Basutolandas, atsidūręs šios Sajungos centre, turėjo būti įjungtas į ją. Tačiau basotai aktyviai pasipriešino ir kolonija išlaikė nepriklausomą statusą.
1955 m. Basutolandas paprašė įstatymų leidybos teisės, o 1966 m. tapo nepriklausomas nuo Britų imperijos kaip Lesoto karalystė, valdoma iš Mošoešoe kildinamos valdovų dinastijos.
Pirmojo Ministro pirmininko Leabua Jonathan metu Lesote iškilo daug politinių krizių, blogėjo santykiai su Pietų Afrikos Respublika dėl to, kad Lesotas rėmė Afrikos Nacionalinį Kongresą. Pietų Afrika izoliavo Lesotą. Tai vedė šalį į 1986 m. karinį perversmą.
Atstačius civilinę valdžią, buvo nutarta atimti iš karaliaus visą vykdomąją valdžią, paverčiant jį tik valstybės simboliu. Karaliui Mošoešoe II atsisakius paklusti, 1992 m. nauju karaliumi išrinktas jo sūnus Letsie III. 1995 m. jis grąžino sostą savo tėvui, bet šiam žuvus automobilio avarijoje, 1996 m. vėl tapo karaliumi (yra juo iki šiol).
