PROFILPELAJAR.COM

Steponas Darius

Steponas Darius
Gimė	1896 m. sausio 9 d. Dariaus kaimas, Klaipėdos raj.
Mirė	1933 m. liepos 17 d. (37 metai) ties Kuhdamu, Vokietija, dab. Pščelnikas, Lenkija
Palaidotas (-a)	Aukštųjų Šančių karių kapinėse
Vaikai	Nijolė Dariūtė-Maštarienė

Veikla	legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną.

Žinomas (-a) už	(

Vikiteka	Steponas Darius

Steponas Darius (tikr. Steponas Jucevičius-Darašius, 1896 m. sausio 9 d. Rubiškėje, dab. Dariaus kaimas, Klaipėdos raj. – 1933 m. liepos 17 d. ties Kuhdamu, Vokietija (dab. Pščelnikas, Lenkija)) – legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną.

Biografija

Emigracija į JAV

Gimė 1896 m. Rubiškės vienkiemyje. 1905 m. mirė tėvas Jonas Romualdas Jucevičius-Darašius. Po metų motina ištekėjo už Kazio Degučio. 1907 m. gruodžio 15 d. ji su trimis vaikais: Lora, dešimtmečiu Steponu ir Konstancija Kotryna išvažiavo į Ameriką pas anksčiau ten nuvykusį vyrą ir vyriausiąjį sūnų Boleslovą. Mirusi 1934 m. JAV, jos valia palaidota tėviškėje, prie pirmojo vyro Judrėnų kapinėse.

Pradžioje šeima gyveno Naujojo Džersio valstijos miestuose – Niuarke (Newark, New Jersey) ir Elizabete (Elizabeth, New Jersey), o 1909 m. įsikūrė Čikagoje, Bridžporte (Bridgeport). Amerikoje visi Jucevičiai susitrumpino pavardes ir tapo Juciais.

Jaunystė

1913 m. Steponas įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą, kurios ketverių metų kursą baigė per trejus su puse metų; toliau tęsė mokslą Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje Inžinerijos skyriuje. Buvo stropus ir tvarkingas mokinys, geras sūnus. Paauglystėje labai pamėgo sportą. Žaidė beisbolą, regbį, futbolą, krepšinį, boksavosi. Jis anksti susidomėjo ir aviacija. Žavėjosi brolių Vilberio ir Orvilio Raitų (Wilbur Wright, Orville Wright) išrastomis sparnuotomis mašinomis – lėktuvais, ir pagaliau pats pradėjo daryti jų modeliukus. Dažnai lankydavosi Raitų parduotuvėje, kur buvo įdarbintas pasiuntiniu.

Kelias į aviaciją. Grįžimas į Lietuvą

Pirmajame pasauliniame kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę – tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10–15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. – aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Sportinė veikla

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925–1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.

Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).

Metai	Komanda
1922	Aviacija Kaunas
1922–1924	LFLS Kaunas

Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).š

Kitas sportas Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m. 1923 m. gruodžio 29 d. surengė pirmąsias oficialias bokso varžybas Lietuvoje.

Šeima

1924 m. Kaune vedė Jaunutę Škėmaitę,^[1] 1925 m. susilaukė dukters Nijolės.

Vėl Jungtinėse Valstijose

1927 m. išvyko į Ameriką aplankyti giminių, kelionės metu stebėjo Čarlzo Lindbergo (Charles Lindbergh) priėmimą Paryžiuje (pirmasis solo skridimas per Atlanto vandenyną). Jau išvykdamas iš Lietuvos turėjo aiškius planus grįžti lėktuvu. Amerikoje dalyvavo lėktuvų lenktynėse, buvo įkūręs aeroklubus bei aviacijos mokyklas, pasiekė siuntinio pristatymo greičio rekordą, skraidė civilinėje aviacijoje.

1929–1931 m. dirbo Čikagos Polvokio (Pal-Waukee) aerouoste prekybinės aviacijos lakūnu ir instruktoriumi. Čia išmoko valdyti visų tipų Amerikoje gaminamus lėktuvus, tarp jų ir trimotorį dvylikos keleivių lėktuvą.

Pirmojo pasaulinio karo pasekmės ir sunkus darbas kaupiant lėšas skrydžiui atsiliepė Dariaus sveikatai – 1929 m. žiemą jis susirgo plaučių tuberkulioze. Gydėsi, tris žiemas praleido šiltose Kolorado, Arizonos ir Floridos valstijose. Po kiek laiko sveikata pasitaisė.

Transatlantinis skrydis

Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių – Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). Jie kartu rengė Amerikos lietuvių aviacijos šventes, iš savo santaupų, suaukotų bei pasiskolintų pinigų įsigijo ir perstatė lėktuvą Belanca CH 300 Pacemaker, vėliau nudažytą oranžine spalva ir pavadintą „Lituanica“.

1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. tuometinėje Vokietijoje, ties Kuhdamu (dab. Pščelnikas, Lenkija). Katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.

Atminimas

Lietuvių lakūnai buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą. Po mirties lakūnų kūnai balzamuoti, 1937 m. lapkričio 1 d. perkelti į mauzoliejų Kauno senosiose kapinėse. 1940 m. palaikai pakartotiniam balzamavimui perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, iki 1944 m. buvo saugomi Medicinos fakulteto koplyčioje. 1964 m. perlaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse.^[2]^[3] Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Lituanicos“ skraidanti kopija eksponuojama Aviacijos muziejuje Aleksote, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo. Legendinių lakūnų atminimui Kaune pastatytas paminklas. Jie buvo pavaizduoti ant 10 litų banknoto.

Tėviškėje, Dariaus kaime, netoli Judrėnų (Klaipėdos raj.), atstatyta gimtoji sodyba, įkurtas memorialinis muziejus. 1969 m. sodyboje Vilniaus universiteto žygeiviai supylė simbolinį milžinkapį S. Dariaus gimtinei ir skrydžiui per Atlantą įamžinti. Tais pačiais metais S. Girėno tėviškės atminimui tarp Vytogalos Nepriklausomybės ąžuolų pastatytas akmuo.^[4]

Bibliografija

Beisbolo žaidimas (1924 m.);
Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926–1927 metams (1926 m.).

Literatūra

Darius ir Girėnas: dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška. – K.: Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991. – 162, [1] p., [5] iliustr. lap. – ISBN 5-89942-599-7
Darius ir Girėnas: albumas / parengė Nijolė Dariūtė-Maštarienė. – K.: Šviesa, 1991. – 159 p. – ISBN 5-430-00843-5
Nijolė Dariūtė-Maštarienė. Darius ir Girėnas. – V.: Mintis, 1991. – 320 p. – ISBN 5-417-02844-4
Steponas Gečas. Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte. – V.: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2005. – 229, [3] p. (Lietuvos kariuomenės istorija). – ISBN 9986-738-72-5