Jonas Vanagaitis
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai. Sėdi iš kairės: Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, komiteto pirmininkas Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis; stovi iš kairės: Steponas Darius, Aivas Ivaškevičius, A. Marcinkevičius, Juozas Pronckus. 1923 m. sausio 19 dieną.
Gimė	1869 m. rugsėjo 23 d. Pabūdupiai, Ragainės apskritis
Mirė	1946 m. rugsėjo 9 d. (76 metai) Kaselio–Matenbergo perkeltųju asmenų stovykloje, Vokietija
Tautybė	,
Sutuoktinis (-ė)	Marija Brožaityte
Veikla	Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas, lietuvybės skleidėjas

Jonas Vanagaitis (1869 m. rugsėjo 23 d. Pabūdupiai, Ragainės apskritis – 1946 m. rugsėjo 9 d. Kaselio–Matenbergo perkeltųjų asmenų stovykla, Vokietija. 2009 m. rugsėjo 19 d. jo ir žmonos Marijos Brožaitytės-Vanagaitienės palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse.) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, laikraštininkas, lietuvybės skleidėjas.^[1]

Įgijęs pradinį išsilavinimą tarnavo Prūsijos kariuomenėje. Padėjo Mortai Zauniūtei rengti lietuviškų knygų katalogą 1900 m. Paryžiaus parodai. Nuo 1903 m. „Birutės“ draugijos narys. 1903–1914 m. vadovavo „Birutės“ draugijai. 1904 m. Vincui Kapsukui padėjo leisti laikraštį „Draugas“, oficialusis šio laikraščio redaktorius Bitėnuose. 1904–1905 m. iš tėviškės persikėlęs į Tilžę, revoliucinio sąjūdžio Lietuvoje metu padėjo gabenti per sieną atsiunčiamus iš Vakarų Europos lietuviškus atsišaukimus bei iš Šveicarijos, Belgijos ginklų fabrikų gaunamus revolverius ir šautuvus. 1905 m. įsteigtame knygyne slapstė ir politinius pabėgėlius iš Lietuvos bei Prūsijos. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime kaip Prūsų Lietuvos atstovas. Jo siūlymu šis visų kraštų lietuvių suvažiavimas pavadintas seimu.

Po 1905-1907 m. revoliucijos dėl nepastovaus politinio nusistatymo bei vokiečių valdžios represijų nuo politikos nutolo ir daugiausiai jėgų atidavė kultūrinei „Birutės“ draugijai. 1910–1912 m. leido laikraštį „Allgemeine Litauische Rundschau“, 1913–1914 m. redagavo satyrinį laikraštį „Sūkurys“. 1909–1913 m. ir 1920 m. redagavo laikraštį „Birutė“, pasirūpino, kad „Birutės“ draugijos biblioteka ir senienų muziejus būtų perduotas Lietuvių mokslo draugijai Vilniuje. 1912–1913 m. turėjo išeivių biurą, padėdavo jiems išvykti iš Lietuvos arba patekti į Lietuvą be paso. Vienas iš „Santaros“ steigėjų.

Nuo 1918 m. lapkričio 16 d. Prūsų Lietuvos tautinės tarybos, apeliavusios į lietuvišką mažlietuvių kilmę ir šios kilmės pagrindu siekusios sujungti lietuvių gyvenamas žemes, narys. 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Tilžės Aktą, vėliau, 1936 m. „Ryto“ spaustuvėje Klaipėdoje išleido meniškai paruoštą spalvotą didelio formato šio Akto variantą. 1922 m. gruodžio 18 d. įsteigto Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys, jo pirmasis sekretorius. 1923 m. Namų savininkų sąjungos pirmininkas, jo partija dalyvaudavo rinkimuose į Klaipėdos miesto seimelį, bet 1924 m. išsikovojo vieną atstovą į Klaipėdos miesto tarybą. Viktoro Gailiaus pasiūlymo susijungti su jo vadovaujama „Visuomenės sąjunga“ nepriėmė. 1923–1940 m. Šaulių sąjungos Klaipėdos komiteto sekretorius. 1938 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių prisiminimų almanacho „Kovos keliais“ iniciatorius. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“, „Trimitas“ ir kt. ^[2]

• Karė. Ar ji žmonijai reikalinga, 1907 m.
• Bangos. Pamestos „Byrutės“ naudai, 1908 m.
• Barbarismas apsireiškias užgynime Rusų lietuviams spaudos per grafą Murawjową, 1910 m.

• Vytautas Kaltenis. „Mes – lietuviai, čionai, Prūsų Lietuvoje, gyvenantys…“. Diena, 1994, rugs. 23.