Stavropolio kraštas (rus. Ставропольский край) – federacinis kraštas Rusijos europinės dalies pietuose, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi ir Kalmukija šiaurėje, su Dagestanu – rytuose, su Čečėnija ir Šiaurės Osetija – pietryčiuose, su Kabardos Balkarija ir Karačajų Čerkesija – pietuose, su Krasnodaro kraštu – vakaruose. Administracinis centras – Stavropolis.
Geografija
Didžiąją krašto dalį užima Stavropolio aukštuma. Pietuose siekia Kaukazo priekalnes, o šiaurėje leidžiasi į Kumos-Manyčiaus įdubą. Aukščiausia srities vieta – Beštau kalnas (1401 m). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -5 °C iki -10 °C kalnuose, liepos temperatūra 22-25 °C (kalnuose 14 °C). Metinis kritulių kiekis 300–300 mm, priekalnėse – 600 mm.
Pagrindinės Stavropolio krašto upės: Kubanė, Kuma, Jegorlykas, Podkumokas, Kalausas, Manyčius. Vyrauja stepės, plačialapių miškai (ąžuolai, bukai) su spygliuočių (eglių, pušų, kedrų) priemaiša pakalnėse.[1]
Gyventojai
Dauguma krašto gyventojų susitelkę rytuose bei Kaukazo priekalnėse (ypač Piatigorsko rajone). Rečiausiai gyvenamos šiaurės rytų stepės.
Tautinė sudėtis
Didžiausi miestai
- Stavropolis – 363,7 (tūkst. gyv., 2008 m.)
- Piatigorskas – 140,1
- Kislovodskas – 129,2
- Nevinomyskas – 129,1
- Jesentukai – 81,7
- Mineraliniai Vandenys – 76,7
- Georgijevskas – 69,2
- Budionovskas – 65,2
- Michailovskas – 61,0
- Zelenokumskas – 40,5
Šaltiniai
.svg)
