Rusijos respublikos
Rusijos respublikos – respublikos, įeinančios į Rusijos Federaciją. Nuo kitų Rusijos Federacijos subjektų skiriasi tuo, kad yra nacionaliniai valstybiniai dariniai, tuo tarpu kiti – tik teritoriniai valstybiniai.
Pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 5 straipsnį respublikos pripažįstamos valstybėmis, tačiau neturi valstybinio suvereniteto. Skirtingai, negu kiti federacijos subjektai, priima savo konstitucijas, gali įsivesti savo valstybines kalbas. Tauta, pagal kurią pavadinta respublika, vadinamas tituline tauta. Ne visada titulinės tautos atstovai sudaro daugumą respublikos gyventojų.
Daugelio respublikų vadovai vadinami prezidentais.
Respublika |
Žemynas |
Titulinė tautybė1 |
Titulinės tautybės dalis (2002) |
Kalbų grupė, kuriai priklauso titulinė grupė |
Pagrindinė titulinės tautybės religija |
Etninių rusų dalis (2002) |
Gyventojų skaičius (2002)4
|
Adygėja (rus. Адыгея, ady. Адыгэ)
|
Europa
|
adygai
|
24,2 %
|
Kaukazo kalbos
|
sunizmas, stačiatikybė
|
64,5 %
|
447 000
|
Altajaus Respublika (rus. Алтай)
|
Azija
|
altajiečiai
|
33,5 %
|
Tiurkų kalbos
|
stačiatikybė, burchanizmas, lamaizmas, šamanizmas
|
57,4 %
|
203 000
|
Baškirija (rus. Башкортостан, bašk. Башҡортостан)
|
Europa
|
baškirai
|
29,8 %
|
tiurkų kalbos
|
sunizmas, stačiatikybė
|
36,3 %
|
4 104 000
|
Buriatija (rus. Бурятия, bur. Буряад)
|
Azija
|
buriatai
|
28,1 %
|
mongolų kalbos
|
stačiatikybė, lamaizmas
|
67,8 %
|
981 000
|
Čečėnija (rus. Чеченская Республика, čeč. Нохчийчоь)
|
Europa
|
čečėnai2
|
93,5 %
|
Kaukazo kalbos
|
sunizmas
|
3,7 %
|
1 104 000
|
Čiuvašija (rus. Чувашская Республика, čiuv. Чăваш Республики)
|
Europa
|
čiuvašai
|
67,7 %
|
tiurkų kalbos
|
stačiatikybė
|
26,5 %
|
1 314 000
|
Dagestanas (rus. Дагестан)
|
Europa
|
10 vietinių tautų3
|
86,6 %
|
Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos5
|
sunizmas
|
4,7 %
|
2 577 000
|
Ingušija (rus. Ингушетия, ing. ГӀалгӀай Мохк)
|
Europa
|
ingušai2
|
77,3 %
|
Kaukazo kalbos
|
sunizmas
|
1,2 %
|
467 000
|
Kabarda-Balkarija (rus. Кабардино-Балкарская Республика, kabard. Къэбэрдей-Балъкъэр, karač. Къабарты-Малкъар)
|
Europa
|
kabardinai, balkarai
|
67 % (kabardinų – 55,3 %, balkarų – 11,6 %)
|
Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos
|
sunizmas, stačiatikybė6
|
25,1 %
|
901 000
|
Kalmukija (rus. Калмыкия, kalm. Хальмг Таңһч)
|
Europa
|
kalmukai
|
53,3 %
|
mongolų kalbos
|
stačiatikybė, lamaizmas
|
33,6 %
|
292 000
|
Karačiajų Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесская Республика)
|
Europa
|
karačiajai, čerkesai
|
50 % (karačiajų 38,5 %, čerkesų 11,3 %)
|
tiurkų kalbos, Kaukazo kalbos
|
sunizmas
|
33,6 %
|
439 000
|
Karelijos Respublika (rus. Карелия, karel. Karjala)
|
Europa
|
karelai
|
9,2 %
|
ugrofinų kalbos
|
stačiatikybė
|
76,6 %
|
716 000
|
Chakasija (rus. Хакасия)
|
Azija
|
chakasai
|
12,0 %
|
tiurkų kalbos
|
stačiatikybė
|
80,3 %
|
546 000
|
Komijos Respublika (rus. Коми)
|
Europa
|
komiai
|
25,2 %
|
ugrofinai
|
stačiatikybė
|
59,6 %
|
1 019 000
|
Marijos Respublika (rus. Марий Эл)
|
Europa
|
mariai
|
42,9 %
|
ugrofinų kalbos
|
stačiatikybė
|
47,5 %
|
728 000
|
Mordovija (rus. Мордовия)
|
Europa
|
mordviai
|
31,9 %
|
ugrofinų kalbos
|
stačiatikybė
|
60,8 %
|
889 000
|
Šiaurės Osetija (rus. Северная Осетия-Алания, oset. Цӕгат Ирыстоны Аланийы)
|
Europa
|
osetinai
|
62,7 %
|
iranėnų kalbos
|
stačiatikybė
|
23,2 %
|
710 000
|
Jakutija (rus. Саха (Якутия))
|
Azija
|
jakutai
|
45,5 %
|
tiurkų kalbos
|
stačiatikybė, šamanizmas
|
41,2 %
|
949 000
|
Tatarstanas (rus. Татарстан, tot. Татарстан)
|
Europa
|
totoriai
|
52,9 %
|
tiurkų kalbos
|
sunizmas, stačiatikybė
|
39,5 %
|
3 779 000
|
Tuva (rus. Тыва)
|
Azija
|
tuviečiai
|
77,0 %
|
tiurkų kalbos
|
stačiatikybė, lamaizmas, šamanizmas
|
20,1 %
|
306 000
|
Udmurtija (rus. Удмуртская Республика, udm. Удмурт Элькун)
|
Europa
|
udmurtai
|
29,3 %
|
ugrofinai
|
stačiatikybė
|
60,1 %
|
1 570 000
|
Pastabos:
- Kabarda-Balkarija, Karačiajų Čerkesija ir Dagestanas turi daugiau kaip po 1 titulinę tautą.
- Ankstesnė Čečėnijos-Ingušijos ATSR turėjo dvi titulines tautas.
- Dešimt vietinių Dagestano tautų yra agulai, avarai, darginai, kumykai, lakai, lezginai, nogajai, rutulai, tabasaranai, cachūrai.
- Gyventojų skaičius suapvalintas iki tūkstančių.
- Balkarai, karačiajai, kumykai ir nogajai yra tiurkai, agulai, avarai, čerkesai, darginai, lakai, lezginai, rutulai, tabasaranai ir cachūrai yra Kaukazo kalbų šeimos atstovai.
- Kabardinai ir dauguma balkarų yra musulmonai, dalis balkarų – stačiatikiai.
|
|
|