Smalėnai[1] (lenk. Smolany) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 9 km į pietryčius nuo Punsko, apie 13 km į šiaurės vakarus nuo Seinų ir 119 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. 8 % gyventojų – lietuviai (1984).[2] Smalėnų Šv. Izidoriaus Artojo bažnyčia su vienuolynu. Smalėnai yra išeities punktas maldininkams, vykstantiems į piligriminę kelionę į Pivašiūnus (Lietuva). Valstybės saugomi: vienuolynas, keletas XIX a. statytų pastatai, tarp jų buvusi karčiama, o dabar gyvenamas namas. Biblioteka su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis.[3] Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr.
.
Istorija
Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Smalėnai pirmą kartą paminėti 1648 m. , o nuo XVII a. jau žinomi kaip bažnytkaimis. Pavadinimas kilęs nuo šioje girios vietovėje dirbusių smaluotojų – dervos sakintojų. Dvarininkas Mykolas Habermanas XIX a. kaime įkūrė gelumbės fabriką, pastatė vienabokštę 14 m aukščio bažnyčią – nesėkmingai bandė pakelti Smalininkus iki miesto lygio. Dengtas čerpėmis mūrinis vienuolynas užbaigtas 1839 m., o 1975 m. vienuoliai obliatai pristatė antrą aukštą ir uždengė pastatą skarda. Dabar jame vyksta rekolekcijos kunigams, vasarą rengiamos jaunimo stovyklos. Vienuolyne įrengti nakvynės namai maldininkams. Bažnyčios kieme stovi koplyčia, kurioje palaidota Habermanų šeima. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 199 žmonės, iš kurių 140 lenkų, 45 žydai, 9 rusai ir 5 lietuviai.[4] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Mokykla
Kaime veikia valsčiaus išlaikoma lenkiška pagrindinė mokykla su keliasdešimt mokinių ir devyniais mokytojais. Neprivalomos lietuvių kalbos pamokos.[5]
-
Smalėnų kaimas
-
Bažnyčia
-
Vienuolynas
-
Kapinių koplyčia
Šaltiniai
Literatūra
- Ks. Jacek Hałko. Dzieje Klasztoru Reformatów i Parafii Św. Izydora Oracza w Smolanach 1839–1997, Aušra, Punskas, 1997
Nuorodos
