Siduri – deivė Mesopotamijos mitologijoje. Pirmąkart paminėta Akado imperijos laikotarpio įrašuose. Vidurinės Babilonijos karalystės laikais jau buvo susiliejusi su deive Ištare.[1]
Minima babiloniečių Gilgamešo epe, pasak kurio, turėjusi alinę pasaulio pakraštyje. Akadų kalba Siduri įvardijama sabitum („alinės laikytoja“). Gilgamešas ją susitikęs pakeliui pas Utnapištį. Siduri bandžiusi atkalbėti Gilgamešą nuo nemirtingumo paieškų, teigdama, kad mirtis esanti visiems žmonėms dievų skirta dalia, nemirtingi esą tik patys dievai, tad verčiau mėgautis paprastais žemiškojo gyvenimo malonumais, džiaugtis kiekviena diena, užuot ieškojus nemirtingumo. Visgi atkalbėti Gilgamešo jai nepavykę. Kituose mito variantuose Siduri vaidmuo tenka Ištarei.[1][2]
Siduri vardas apytikriai reiškia „ji yra mano siena (apsauga)“.[1] Vardas kildinamas ir iš huritų kalbos (Šiduri – „jauna moteris“).[3]
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 152. ISBN 9781134641024.
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 164. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ Abusch, T. (1993) Gilgamesh’s Request and Siduri’s Denial. Part I: The Meaning of the Dialogue and Its Implications for the History of the Epic. The Tablet and the Scroll; Near Eastern Studies in Honor of William W. Hallo, 1–14.
