PROFILPELAJAR.COM

Ušumgalu^[2] (šum. 𒁔 𒃲 = ušum.gal 'Didysis drakonas')^[5] – viena iš trijų raguotųjų gyvačių akadų mitologijoje (drauge su Bašmu ir Mušmahu). Paprastai įvardijama liūto-drakono demonu.^[1]

Kosmogoniniame mite „Enuma Eliš“ pasakojama, kad Tiamat „aprėdžiusi nirštantį liūtą-drakoną šiurpulingumu“. Dievas Nabu jam skirtame himne apibūdinamas kaip tas, „kuris sutrypia liūtą-drakoną“.^[6] Vėlyvame Naujosios Asirijos karalystės laikų tekste „Septynių išminčių mitas“ pasakojama: „Ketvirtasis (iš septynių Apkalu, „išminčių“) Lu-Nanna, (tik) dviem trečdaliais Apkalu, išvijęs ušumgallu-drakoną iš Šulgio É-ninkarnunna, Ištar šventyklos.“^[7]

Ašurnasirpalas II auksinius Ušumgalu atvaizdus padėjo ant dievo Ninurtos pjedestalo.^[8] Būtybės vardą imta vartoti kaip karališkąjį ir dieviškąjį epitetą. Pavyzdžiui, ušumgal kališ parakkī, „nepranokstamasis visų šventovių valdovas“.^[9] Mardukas įvardijamas „didžiųjų dangų ušumgallu-drakonu“.^[10]

Dievų sąraše An = Anum Ušumgalu – Ninkilim sukkal (viziris).^[11]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ušumgallu, CAD U/W, pp. 330–331.
↑ Ú-šum-gal-lu.^[1]
↑ F. A. M. Wiggermann (1992). Mesopotamian Protective Spirits: The Ritual Texts. Styx Publications. p. 167. ISBN 978-9072371522.
↑ Irene Winter (2009). On Art in the Ancient Near East: Of the First Millennium B.C.E, Volume 1. Brill. pp. 28–29.
↑ Wiggermann siūlo versti "pirmutinė nuodingoji gyvatė”.^[3] Winter išvertė "grobuonis".^[4]
↑ KAR 104, 29.
↑ E. Reiner (1961). „The Etiological Myth of the "Seven Sages"“. Orientalia (30): 1–11.
↑ A. Leo Oppenheim (2011). „Assyrian and Babylonian Historical Texts: The Banquet of Ashurnasirpal II“. In James Bennett Pritchard (red.). The Ancient Near East: An Anthology of Texts and Pictures. Princeton University Press. p. 253.
↑ Kyle Greenwood (2011). „A Shuilla: Marduk 2“. In Alan Lenzi (red.). Reading Akkadian prayers and hymns : an introduction. SBL. pp. 317, 323.
↑ Takayoshi Oshima. Babylonian Prayers to Marduk. Mohr Siebeck, 2011, p. 382. [1]
↑ R. L. Litke, A Reconstruction of the Assyro-Babylonian God-lists, AN:^dA-nu-um and AN:Anu Ŝá Amēli, 1998, p. 172

[cad-1] 1,0 ^1,1 ušumgallu, CAD U/W, pp. 330–331.

[2] Ú-šum-gal-lu.^[1]

[3] F. A. M. Wiggermann (1992). Mesopotamian Protective Spirits: The Ritual Texts. Styx Publications. p. 167. ISBN 978-9072371522.

[4] Irene Winter (2009). On Art in the Ancient Near East: Of the First Millennium B.C.E, Volume 1. Brill. pp. 28–29.

[5] Wiggermann siūlo versti "pirmutinė nuodingoji gyvatė”.^[3] Winter išvertė "grobuonis".^[4]

[6] KAR 104, 29.

[7] E. Reiner (1961). „The Etiological Myth of the "Seven Sages"“. Orientalia (30): 1–11.

[8] A. Leo Oppenheim (2011). „Assyrian and Babylonian Historical Texts: The Banquet of Ashurnasirpal II“. In James Bennett Pritchard (red.). The Ancient Near East: An Anthology of Texts and Pictures. Princeton University Press. p. 253.

[9] Kyle Greenwood (2011). „A Shuilla: Marduk 2“. In Alan Lenzi (red.). Reading Akkadian prayers and hymns : an introduction. SBL. pp. 317, 323.

[10] Takayoshi Oshima. Babylonian Prayers to Marduk. Mohr Siebeck, 2011, p. 382. [1]

[11] R. L. Litke, A Reconstruction of the Assyro-Babylonian God-lists, AN:^dA-nu-um and AN:Anu Ŝá Amēli, 1998, p. 172

[2]

[5]

[1]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[3]

[4]