Serbų kalba

Serbų kalba
српски, srpski
KalbamaSerbija, Bosnija ir Hercegovina (įskaitant Serbų respubliką), Juodkalnija, Kroatija, Vokietija, Rumunija
Kalbančiųjų skaičius12 mln.[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių63
Kilmėindoeuropiečių

 - slavų
   - pietų slavų

    - serbų
Oficialus statusas
Oficiali kalba Serbija,
Bosnija ir Hercegovina,
Juodkalnija
Kalbos kodai
ISO 639-1sr
ISO 639-2scc/srp
ISO 639-3srp

Serbų kalbaslavų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Serbijoje. Ši kalba valstybinė: Serbijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Iš viso serbiškai šnekančiųjų yra beveik 12 mln. žmonių. Serbų kalba nežymiai skiriasi nuo kroatų kalbos (skiriasi iš esmės tik tuo, kad serbų kalba naudoja kirilicą, o kroatų – lotynų rašmenis), ir jos kartais vadinamos vienu serbų-kroatų kalbos pavadinimu. Juodkalnijoje valstybinė kalba yra juodkalniečių. Kai kurie kalbotyrininkai šią kalbą laiko serbų kalbos tarme.

Serbiškai kalba taip pat dalis gyventojų Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (apie 400 tūkst. žm.), Rumunijoje (27 tūkst.), Rusijoje (5 tūkst.), Turkijoje (20 tūkst.).

Serbų kalba – viena iš retų kalbų, kur oficialiai naudojamos dvi rašto sistemos (kirilica ir lotynų rašmenys). Serbų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių.

Išnašos

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Vikipedija Serbų kalba