Samuderos-Pasajaus sultonatas (malaj.Kesultanan Samudera Pasai), dar vadinamas Samuderos valstybe (malaj.Samudera Darussalam) arba tiesiog Samudera, Pasajus – malajų istorinė valstybė, egzistavusi Sumatros šiaurinėje pakrantėje (dabartinės IndonezijosAčeho provincijoje) XIII–XVI a.
Istorija
Ši valstybė buvo natūrali besikeičiančios prekybos sistemos išdava. Transmalakinei prekybai prarandant reikšmę, vis svarbesnis tapo Malakos sąsiauris, todėl uostai ties juo tapo būtini. Pirmu tokiu žymiu uostu ir tapo Pasajus, ilgainiui virtęs vieta, kur susitikdavo pirkliai iš viso Malajų salyno ir Indijos vandenyno pakrančių.
Pasajaus valstybė ir vadinama Samudera. 1267 m. jos karalius Merahas Silu priėmė islamą ir tapo pirmuoju sultonu Maliku ul Salichu.
Valstybė tapo svarbiu islamo kultūros židiniu, vienu pirmųjų Malajų salyne. Čia į malajų kalbą buvo verčiami islamo raštai, susiformavo islamo terminija, arabų rašto pagrindu sukurtas Javi raštas. Visi šie pasiekimai buvo perduodami toliau į salyną, platinant raštą, islamą ir malajų kalbą, kuri tapo lingua franca.
Nuo XIV a. Samuderą ėmė stelbti naujas stiprus uostas – Melaka, ilgainiui monopolizavęs prekybą. Politiškai valstybė atsidūrė gretimo Ačeho įtakoje. 1521 m. Pasajų užėmė portugalai, taip pabaigę valstybės egzistavimą.
