PROFILPELAJAR.COM

Rgp – Rugsėjis – Spa
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
						1
2	3	4	5	6	7	8
9	10	11	12	13	14	15
16	17	18	19	20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30
2024

Rugsėjo 1 yra 244-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais 245-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 121 diena.

Informacija

Šventės

Laisvės diena (1997 m. liepos 3 d. Atmintinų dienų įstatymu rugpjūčio 31 d. Išsivadavimo dienos minėjimas perkeltas į rugsėjo 1 d. kaip Laisvės dieną);
Mokslo ir žinių diena (Mokslo metų pradžia);
Libija – Revoliucijos šventė;
Slovakija – Konstitucijos diena;
Uzbekistanas – Nepriklausomybės atkūrimas;

Vardadieniai

Egidija – Egidijus – Burvilė – Gytautas – Gytis – Verena

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

1431 – Čartoriske sudarytos lietuvių ir lenkų paliaubos;
1432 – surengtas sąmokslas prieš Švitrigailą, kuris paspruko į Polocką;
1435 – Pabaisko mūšis;
1655 – rusų kariuomenė sudegino Zapyškį;
1921 – įkurtas Kauno jachtklubas;
1939 – Kauno meno mokyklai suteiktas aukštosios mokyklos statusas;
1944 – atkurti 1943 m. uždaryti Vilniaus ir Kauno universitetai;
2005 – įkurta internetinė radijo stotis „Gaudeamus“;
2006 – pradėjo veikti radijo stotis „Opus 3“.

Gimimo dienos

1835 m. – Rapolas Kalinauskas, OCD, katalikų šventasis, vienuolis karmelitas (m. 1907 m.).
1869 m. – Leonas Gogelis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, mikrobiologas, profesorius, habilituotas veterinarijos mokslų daktaras (m. 1937 m.).
1873 m. – Felicija Bortkevičienė-Povickaitė, knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja (m. 1945 m.).
1889 m. – Vladas Didžiokas, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas (m. 1942 m.).
1894 m. – Antanas Jokimas, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1964 m.).
1903 m. – Bronius Baginskas, Lietuvos agronomas agrochemikas, žemės ūkio mokslų daktaras (m. 1991 m.).
1905 m. – Liudvikas Strolis, Lietuvos dailininkas, keramikas, lietuviškos keramikos mokyklos kūrėjas (m. 1996 m.).
1926 m. – Jonina Lipskienė, Lietuvos kalbininkė.
1927 m. – Edvardas Danilevičius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1930 m. – Viktoras Kunickas, Lietuvos dailininkas, skulptorius, pramoninio dizaino pradininkas Lietuvoje (m. 2008 m.).
1934 m. – Viktoras Vytautas Klemas, Lietuvos ir JAV okeanologas (m. 2022 m.).
1935 m. – Antanas Miknius, Lietuvos žemėtvarkos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
1940 m.:
- Henrik Jankovski, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Audronis Katilius, Lietuvos architektas, paveldosaugininkas (m. 2024 m.).
1941 m. – Jeronimas Naprys, Lietuvos karininkas, pulkininkas, daktaras.
1942 m. – Marija Barkauskaitė, Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
1943 m.:
- Irena Paugienė-Paliukaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- Marytė Melanija Jachimavičienė, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
1944 m.:
- Balys Vilimas, Lietuvos ir Zarasų rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Dalia Marytė Vitkūnienė, pedagogė, Zarasų rajono visuomenės veikėja.
- Juozas Leškevičius, Lietuvos pedagogas, Alytaus raj. visuomenės veikėjas.
- Milė Šablauskaitė-Juškėnienė, lietuvių teatro aktorė.
1945 m. – Robertas Grikevičius, žurnalistas, redaktorius, sovietinis veikėjas (m. 2001 m.).
1947 m. – Eimantas Grakauskas, teisininkas, teisėtyrininkas agrarininkas, advokatas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
1948 m. – Pranas Gikaras, pedagogas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis veikėjas.
1949 m.:
- Algirdas Kazlauskas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienas Medininkų žudynių aukų (m. 1991 m.).
- Rimantas Girskis, Lietuvos krepšininkas, treneris (m. 2010 m.).
1950 m. – Romualdas Ambroževičius, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
1952 m.:
- Algirdas Ambrazevičius, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
- Vytautas Šeškevičius, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1954 m. – Ričardas Sargūnas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1956 m. – Rūta Česnulevičienė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė veikėja.
1961 m. – Zdzislav Palevič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1965 m. – Gediminas Strazdas, ūkininkas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1966 m. – Sigitas Labanauskas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis veikėjas.
1970 m. – Vaidutė Strazdienė, Lietuvos pedagogė, Vilniaus miesto politinė ir visuomenės veikėja.
1977 m. – Rūta Jezerskytė, Lietuvos baleto artistė.
1980 m. – Povilas Šakinis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Švedijos Norčiopingo „Dolphins“ ekipoje.

Mirtys

1458 m. – Jonas Goštautas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, 1440–1443 m. Trakų vaivada, 1443–1457 m. Vilniaus vaivada (g. 1383 m.).
1957 m. – Kleopas Gaigalis, Lietuvos radiotechnikas (g. 1879 m.).
1964 m. – Jonas Budrys, Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas (g. 1889 m.).
1965 m. – Pranas Dailidė, Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas, žurnalistas (g. 1888 m.).
1985 m. – Aldona Liobytė-Paškevičienė, Lietuvos vaikų rašytoja, dramaturgė, vertėja, aktorė (g. 1915 m.).
2000 m. – Bronius Dundulis, Lietuvos istorikas, habilituotas istorijos mokslų daktaras (1940 m. ir 1967 m.) (g. 1909 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

1870 m. – Prancūzijos-Prūsijos karas: Prūsija laimėjo Sedano mūšį;
1880 m. – britų pajėgos sumušė Ajubo Chano afganus prie Kandaharo, Antrojo anglų-afganų karo pabaiga.^[1]
1897 m. – Bostone atidaryta pirma požeminė metro linija Šiaurės Amerikoje;
1914 m. – Sankt Peterburgas pervadintas Petrogradu;
1923 m. – žemės drebėjimas nusiaubė Tokiją ir Jokohamą, nusinešdamas apie 100 000 žmonių gyvybių;
1939 m. – Vokietija užpuolė Lenkiją: prasidėjo Antrasis pasaulinis karas;
1969 m. – patvirtintas Libijos himnas;
1972 m. – Reikjavike (Islandija) amerikietis Robert James Fischer nugalėjo rusą Borisą Spaskį ir tapo šachmatų pasaulio čempionu;
1983 m. – SSRS naikintuvas numušė Pietų Korėjos avialinijų lėktuvą;
1985 m. – Atlanto vandenyno dugne aptiktos „Titaniko“ nuolaužos;
2004 m. – Šiaurės Osetijoje ginkluoti užgrobikai įsiveržė į Beslano miestelyje esančią mokyklą ir paėmė 500–1400 žmonių (daugiausiai vaikų) įkaitais. Įkaitų drama nusinešė virš 150 gyvybių, mažiausiai 556 žmonių sužeista.

Gimimo dienos

1605 m. – Michel Mazarin, italų dvasininkas, kardinolas, Ekso provincijos arkivyskupas (m. 1648 m.).
1689 m. – Kilianas Ignacas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos baroko architektas (m. 1751 m.).
1877 m. – Francis William Aston, 1922 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1945 m.).
1896 m. – Abhay Charanaravinda Bhaktivedanta Swami Prabhupada, indų religinis veikėjas, rašytojas, Tarptautinės Krišnos Sąmonės organizacijos įkūrėjas (m. 1977 m.).
1914 m. – Ana Marija Selinko, žydų kilmės austrų romanų rašytoja, kuri parašė ne vieną bestselerį. Garsiausias Seninko romanas yra „Dėzirė“ (Désirée) parašytas 1952 metais. Knyga buvo išversta į 25 kalbas, o 1954 metais pagal ją buvo pastatytas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Jean Simmons ir Marlon Brando (m. 1986 m.).
1923 m. – Rokis Marciano, sunkiasvorių bokso pasaulio čempionas nuo 1952 m. iki 1956 m. (m. 1969 m.).
1925 m. – Viktoras Vlasovas, Rusijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Maksvos „Dinamo“ klube ir TSRS rinktinėje (m. 2002 m.).
1935 m. – Seidžis Ozava, japonų dirigentas (m. 2024 m.).
1936 m. – Džimas Kemis, airių politikas iš Limeriko, socialistas (m. 1997 m.).
1937 m. – Konstantinas Mozelis, Rusijos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis pasiuntinys.
1943 m. – Michael Kloepfer, vokiečių teisininkas, aplinkos teisės mokslininkas, Berlyno Humboldtų universiteto (BHU) profesorius, buvęs teisėjas.
1954 m. – Filip Vujanović, buvęs Jugoslavijos politikas, nuo 2003 m. einantis Juodkalnijos Prezidento pareigas.
1957 m. – Gloria Estefan, Kuboje gimusi amerikiečių atlikėja^[3].
1968 m. – Muhamedas Atta, (Muhammad Atta), egiptiečių teroristas (m. 2001 m.).
1974 m. – Renaras Kauperis, grupės Brainstorm (latviškai – „Prāta Vētra“) lyderis ir vokalistas. Sceninis vardas – Reynard Cowper.
1980 m. – Sammy Adjei, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Akros „Hearts of Oak“ klubo vartininkas.
1986 m. – Gaelis Monfisas, Prancūzijos tenisininkas.
1992 m. – Mehdi-Selim Khelifi, Alžyro slidinėjimo lenktynių sportininkas. Šalies olimpieties ir vėliavnešys žiemos olimpinėse žaidynėse.
1997 m. – Jeon Jungkook (전정국), grupės BTS (korėjietiškai – 방탄소년단) pagrindinis vokalistas.[1]

Mirtys

1159 m. – Adrianas IV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1154 m. gruodžio 4 d. iki mirties. Pirmasis popiežius anglas (g. 1110 m.).
1557 m. – Žakas Kartjė, pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką (g. 1491 m.).
1648 m.:
- Marin Mersenne, prancūzų matematikas^[4] (g. 1588 m.).
- Michel Mazarin, italų dvasininkas, kardinolas, Ekso provincijos arkivyskupas (g. 1605 m.).
1715 m. – Liudvikas XIV, Karalius Saulė, Prancūzijos karalius nuo 1643 m. Iš Burbonų dinastijos. Iki 1661 m. už regentą jo motiną Oną Austrijietę valdė Džulijus Mazarinis. Liudviko XIV valdymo metais suklestėjo absoliutizmas. Versalyje buvo pastatyti karaliaus rūmai, didelę reikšmę įgijo jų dvariškiai. Jie Liudviką XIV vadino karaliumi saule. Liudviko XIV laikų Prancūzija tapo stipriausia Europos valstybe.^{[reikalingas šaltinis]} (g. 1638 m.).
1970 m. – Fransua Moriakas, prancūzų rašytojas. Prancūzijos instituto prancūzų akademijos akademikas. 1952 m. suteikta Nobelio literatūros premija (g. 1885 m.).
1975 m. – Antanas Baužė, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1898 m.).
1981 m. – Albert Speer, vokiečių architektas, ministras^[5] (g. 1905 m.).
1987 m. – Alfredas Oskaras Sent Džinas, buvęs Argentinos generolas ir laikinasis de facto prezidentas (1982 m. birželio 18 d. – liepos 1 d.) (g. 1926 m.).
2004 m. – Fricis Dziesma, latvių poetas, žurnalistas, bibliotekininkas (g. 1906 m.).
2020 m. – Erick Morillo, JAV dainininkas (g. 1971 m.).