Širvintų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietryčiuose, prie Vilniaus-Rygos automagistralės, 50 km nuo Vilniaus. Administracinis centras – Širvintos.
Geografija
Ribojasi su Vilniaus, Kaišiadorių, Jonavos, Ukmergės, Molėtų rajonų ir Elektrėnų savivaldybėmis. Beveik visas rajonas yra Neries žemupio plynaukštėje, tik šiaurės rytuose ir pietryčiuose paviršius kyla į Aukštaičių aukštumą. Aukščiausia rajono vieta (170 m) yra šiaurėje, prie Kaugedų, žemiausia (46 m) – Neries pakrantėje pačiuose rajono vakaruose. Pietvakarine rajono riba teka Neris, per rajoną – jos intakas Musė ir Šventosios intakas Širvinta. Telkšo 27 Širvintų rajono ežerai (didžiausias – Alys), 7 tvenkiniai. Miškingumas – 27,7 %. Vyrauja pušynai, mišrieji miškai, yra eglynų, ąžuolynas. Didžiausi miškai – Bartkuškio, Alionių, Šešuolėlių. Būdingi velėniniai jauriniai lengvo priemolio dirvožemiai, taip pat yra pelkinių, velėninių glėjiškų sujaurėjusių, velėninių jaurinių glėjinių, aliuvinių dirvų.
Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5,0 °C, liepos +17,4 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 649 mm. Vidutinis sniego dangos storis – 25 cm.[2]
Širvintų rajono savivaldybės teritorija nuo XVIII a. pabaigos priklausė Vilniaus apskričiai. XIX a. viduryje čia suformuoti šie valsčiai: Gelvonų (vakarinė rajono dalis, taip pat apėmė gretimas teritorijas Jonavos, Ukmergės rajonuose), Širvintų (šiaurinė dalis), Musninkų (pietinė dalis), Maišiagalos (pietrytinė dalis, taip pat apėmė teritorijas dab. Vilniaus rajone), Paberžės (rytinė dalis), Giedraičių (šiaurės rytinė dalis).
↑Širvintų rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 207–208
↑Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.