Retoromanų kalbos – sąlyginis pavadinimas grupės archajiškų romanų kalbų, vartojamų galų-italų kalbų arealo pakraštyje.

Retoromanų kalbos yra arealinis junginys, o ne genetinė kalbinė grupė.

• Friulų kalba (furlan arba lenghe furlane) – Italijos sritis Friulis – į šiaurę nuo Venecijos iki Austrijos sienos ir į rytus iki Slovėnijos sienos. Ja kalba friulai;
• Ladynų kalba (Ladin) – Šiaurės Italijoje – Trentino-Alto Adidžės regionas į rytus nuo Dolomitinių Alpių. Ja kalbama Ladinijoje, kurią kaip gimtąją vartoja ladynai;
• Romanšių kalba (Romansch arba Rumantsch)^[1][2] – vartojama Šveicarijos pietryčiuose Reino slėnyje esančiame Graubiundeno kantone ir iš dalies šiaurinėje Italijoje; tai romanšių, kurie laikomi romanizuotų retų genčių palikuonimis gimtoji kalba.
  • Engadino tarmė – Šveicarijoje, Ino slėnyje.

Žodis retoromanų sudarytas pagal Romos imperijos provinciją Retiją.

Ž • A • R Italikų ir romanų kalbos Italikų faliskų  · lotynų  · oskų  · umbrų Rytų romanų kalbos arumunų · istrorumunų · meglenorumunų · rumunų Italų–romanų kalbos dalmatų · italų · istroromanų · korsikiečių · ligūrų (monegaskų) · lombardų · neapoliečių · sardinų · siciliečių · venetų Galų–romanų kalbos Frankoprovansalų · friulų · gaskonų · katalonų · ladynų · oksitanų · prancūzų (normandų · pikardų · valonų) · retų? · romanšių Iberų–romanų kalbos astūrų · galisų · ispanų (kastiliečių) · ladino · mazarabų · mirandiečių · portugalų Pasviruoju šriftu pažymėtos mirusios kalbos.