Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis (1814 m. kovo 29 d., pakrikštytas 1814 m. balandžio 2 d. Joniškėlio bažnyčioje – 1872 m. sausio 23 d. Bauskė) – Rusijos imperijos valstybės ir švietimo veikėjas, mecenatas.[1]
Šeima
Kilęs iš Lietuvos bajorų Karpių giminės Joniškėlio šakos. Tėvas Eustachijus Karolis Karpis, motina Paulina Pliaterytė. Broliai Felicijonas Karpis, Konstancijus Karpis, (1823–1870 m.), Eustachijus Karpis (1826–1852 m.) Tėvai jo krikšto proga surengė šventę visai parapijai. Jo krikšto tėvų buvo 121 pora – aplinkinių kaimų valstiečiai su savo žmonomis.
Pirmoji žmona Antanina Antanavičiūtė, su ja turėjo sūnus Benediktą ir Mauricijų. Žmonai mirus vedė jos seserį Scholastiką Antanavičiūtę. Su ja susilaukė sūnaus Juozapo ir dukters Paulinos Elenos Karolinos.
- Mauricijus Juozapas Pranciškus Steponas Petras Karpis gimė 1858 m. liepos 23 d., krikštytas Pušalote. 1887 m. paveldėjo Naujamiestį (su priklausančiais Naujasodės, Liberiškiais, Zasožoniais, Gustoniais, Navaršoniais, Namšiais ir Tupikais) bei prie Panevėžio – Jasnagurką. Gyveno nedideliame Jasnagurkos dvare. 1905 m. rugsėjo 24 d. Jasnagurkoje buvo užpultas plėšikų ir 1905 m. gruodžio 20 d. mirė nuo žaizdų Varšuvoje. Jo palaikai palaidoti Joniškėlyje.
- Juozapas Antanas Steponas Karpis gimė 1865 m. kovo 9 d. Bauskėje, ten ir krikštytas. Pagal 1887 m. gruodžio 16 d. dalybų aktą paveldėjo Klovainius su Smilgiais, Pagiegalą ir kt. Vedė vokietę baronaitę iš Kuršo Erną Drachenfels. Su ja susilaukė dukters Ernos, sūnų Pranciškaus, Teodoro ir Benedikto.
- Paulina Elena Karolina Karpytė gimė 1868 m. rugpjūčio 29 d. Rygoje, ten ir krikštyta. Pagal 1887 m. dalybų aktą paveldėjo Sujetų dvarą ir Naurašilių palivarką. 1891 m. rugpjūčio 5 d. ištekėjo už Vladislovo Simono Marijono Meištavičiaus iš Pajuosčio dvaro.
Dvarai
Pagal 1868 m. gruodžio 20 d. dalybų aktą jam atiteko Moliūnai su priklausančiais Baluškiais ir kitais kaimais, Januškos iš Paežerių rakto, Puodiškiai iš Linkuvos rakto, Klovainiai ir Sujetai. Pagal 1871 m. gruodžio 9 d. dalybų aktą, surašytą mirus broliui Konstantinui Karpiui tapo Naujamiesčio (su priklausančiais Naujasode, Liberiškiu, Zasanžoniais, Gustoniais, Navaršoniais ir Tupikais) ir Jasnagurkos dvarų paveldėtoju. Jo valdos sudarė 27 357 dešimtines.
Biografija
1831 m. sukilimo dalyvis, išgarsėjo kaip generolo H. Dembinskio adjutantas. Po sukilimo gyveno uždarą gyvenimą, šalinosi žmonių, nesueidavo net su broliu. Daug laiko praleisdavo skaitydamas knygas. 1863 m. sukilimui nepritarė, po jo apsigyveno Bauskėje.
Nuorodos
Šaltiniai
| LDK didikų giminės pagal kilmę |
|---|
| | Lietuvių | | | | Rusėnų | | | | Vokiečių | | | | Totorių | | | | Lenkų | | | | Italų | | | | Portugalų | |
|
