LietuvojeXX a. pradžioje buvo gausi, tačiau prasidėjus masinei melioracijai, pelkių sausinimui šių paukščių peraviečių sumažėjo. 7-8 dešimtmetyje lizdai buvo randami tik Lekėčių miškuose ir Čepkelių raiste. 1976 m. buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Apie 1990 m. pastebėtas staigus populiacijos gausėjimas.[3]. 2019 m. išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos. 2008–2012 m. vertinimo duomenimis Lietuvoje perinčių porų yra nuo 5000 iki 10500[4].
Į Lietuvą pilkosios gervės perėti parskrenda kovo pabaigoje bei balandžio pradžioje, o į žiemojimo vietas išskrenda spalio antroje pusėje. Prieš išskrisdamos telkiasi į gausius būrius. Migruodamos skrenda ir dieną, ir naktį.
Pilkoji gervė – labai baikštus, atsargus paukštis, įsikuria atokiose vietose, toli nuo žmonių. Gyvena pelkėse, miškų raistuose, tankiuose beržynuose, juodalksnynuose, šlapiose viksvinėse pievose, apleistuose durpynuose.[5]
Išvaizda
Pilkoji gervė už baltąjį gandrą didesnė, ilgesnio kaklo ir ilgesnių kojų paukštis. Kūnas šviesiai pilkos spalvos. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai juodi. Skruostai ir kaklo šonai balti. Ant pečių auga lenktos ir garbanotos plunksnos, kurios uždengia uodegą. Pakaušyje plika oda ryškiai raudona. Snapas rusvas. Kojos juodos. Jaunikliai pilkai rusvi.
Suaugę patinai sveria iki 5,1—6,1 kg, retai iki 7 kg, suaugusios patelės 4,5—5,9 kg. Nominaliojoporūšio (G. g. grus) vidutinis svoris yra apie 5,4 kg, o rytinio porūšio (G. g. lilfordi) – 4,6 kg. Kūno aukštis 110–130 cm. Sparno ilgis – 50,7-60,8 cm, atsumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 180–240 cm. Uodegos ilgis – 20,1-25,2 cm, o matomoji snapo viršutinė dalis – 9,5-11,6 cm ilgio.[6]
Pilkųjų gervių patinai šiek tiek stambesni ir didesni už pateles.
Elgsena
Balsas žemas, primena trimito garsą. Labai gerai girdimas net kelių kilometrų spinduliu ir yra būdingas pelkynų, atokių vietų garsas. Skrisdamos gervės skleidžia griežtus tonus. Išgąsdinta gervė garsiai kurkia.
Lizdą krauna ant žemės, ant sausesnio kupsto, toliau nuo žmonių, paslepia jį tarp nendrių ir krūmokšnių. Jį suka iš juodalksnio, beržo šakelių, paparčių, viksvų. Lizdo skersmuo 45-60 cm, gylis iki 3 cm. Deda du (1–3[7]) kiaušinius, kurie pilkai žalsvos spalvos ir su didelėmis neryškiomis dėmėmis (masė 160–170 g). Patelė peri apie 30 dienų, tuo metu patinas ją saugo, jei reikia – gina lizdą. Jaunikliai išsirita gegužės pradžioje. Nuo pat mažumės gerai plaukioja, apsiplunksnuoja per 40-45 dienas. Pradeda skraidyti rugpjūčio pradžioje[5].
↑Vytautas Jusys, Saulius Karalius, Liutauras Raudonikis. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas, Lietuvos ornitologų draugija, 2020. psl. 96, 4. ISBN 978-609-95816-8-2
↑ 5,05,1„Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
.jpg)
_%D0%BD%D0%B0_%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D1%82%D1%96.jpg)
.jpg)
