Pelkaviai

Pelkaviai
vok. Pellkawen, Pellkauen
rus. Яковлевка
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nesterovo rajonas

Pelkaviai[1] (vok. Pellkawen, nuo 1938 m. vok. Pellkauen; nuo 1946 m. Jakovlevka (rus. Яковлевка) – kaimas Rusijos šiaurės vakaruose, Kaliningrado srities Nesterovo rajono Čistyje Prudų kaimo gyvenvietėje.

Istorija

Kaimas žinomas nuo 1785 metų, jo pavadinimas greičiausiai yra vedinys ir siejamas su lietuvių kalbos vardažodžiu Pelka, Pelkus arba prūsų kalbos žodžiu pelky.[2] Pelkaviai buvo išsimėčiusi gyvenvietė, jos trobėsiai stovėjo Romintos girioje, į šiaurės vakarus nuo Žydkiemio. Nuo 1874 m. priklausė Žydkiemio prūsiškam valsčiui Geldapės apskrityje.[3] 1910 m. kaime suskaičiuoti 210 gyventojai.[4]1933 m. jame gyveno 196, o 1939 m. – 189 kaimiečiai.[5] Tikintieji evangelikai liuteronai priklausė Žydkiemio parapijai, veikė Pelkavių girininkija.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dauguma pelkaviečių pasitraukė į Vokietiją, pokaryje Pelkavių vietoje buvo įsteigtas Jakovlevkos kaimas.

Piliakalnis

Kaimo šiaurės vakaruose iškilusi 195,0 m aukščio kalva, XX a. pr. žemėlapiuose žymima kaip Schlossberg. Tai – jotvingių piliakalnis.[6] Bene pirmasis duomenis apie jį savo knygoje „Erlaeuterungen zur vorgeschichtlichen Uebersichtskarte von Ostpreussen“ 1908 m. paskelbė vokiečių archeologas Emilis Holakas.[7][8] Anksčiau piliakalnis buvo žinomas kaip Pelkawen, Pelkauen, dabar – Jakovlevkos vardu.[9]

Šaltiniai

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762 , psl. 295
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762 , psl. 295
  3. Rolf Jehke. Amtsbezirk Wehrkirchen/Szittkehmen
  4. Uli Schubert. Gemeindeverzeichnis (Landkreis Goldap)
  5. Michael Rademacher. Deutsch-österreichisches Ortsbuch (Landkreis Goldap) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš archive.today
  6. M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 Archyvuota kopija 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.
  7. Виштынецкая возвышенность, человек и природа.
  8. Emilio Holako 1908 m. žemėlapis
  9. M. Engel. Jaćwieskie ośrodki grodowe w IX–XIII wieku. Geneza, rozwój i upadek, psl. 20 Archyvuota kopija 2018-04-11 iš Wayback Machine projekto.