Palenkės vaivadija (lenk. Województwo podlaskie , bltr. Падляскае ваяводзтва , lot. Palatinatus Podlachiae ) – 1513 –1569 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Trakų vaivadijos , o 1569 –1795 m. – Lenkijos karalystės karūnos Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Drohičinas . Vaivadija šiaurėje ribojosi su Prūsijos karalyste , šiaurės rytuose su Trakų vaivadija , rytuose su Naugarduko vaivadija , pietryčiuose su Bresto vaivadija , pietuose su Liublino vaivadija ir vakaruose su Mazovijos vaivadija . ATR senate vaivadija turėjo du Senato pareigūnus : vaivadą ir kaštelioną .
Istorija
Vaivadija LDK sudėtyje 1513-1569 m. Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. didžioje dalyje šių žemių gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai , kurių žemės buvo vadinamos Jotva .[ 1] [ 2] XIV a. vidurio dalis šių žemių priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystės Berestijos žemėms ir Mazovijos kunigaikštystei . Apie 1274 m. istorinis Palenkės regionas buvo prijungtas prie LDK . XIII a. ir XIV a. sandūroje dėl šio krašto su Lietuva nesėkmingai varžėsi Mazovija , XIV a. II pusėje jį keletą kartų niokojo kryžiuočiai . 1384 –1391 m. Palenkę valdė tuometinis Gardino kunigaikštis Vytautas ; 1391 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Palenkę perleido Vytauto svainiui, Mazovijos kunigaikščiui Janušui I , tačiau nuo 1413 m. Palenkė buvo administruojama kaip LDK Trakų vaivadijos dalis.
Vykdant LDK administracines reformas 1513 m. Palenkė išskirta iš Trakų vaivadijos kaip atskira vaivadija, kuriai iki 1566 m. administracinės reformos priklausė ir Brestas su plačia apylinke. 1520 –1795 m. Palenkės vaivadijos centras buvo Drohičinas – senoji jotvingių sostinė.
Faktiškoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė Bona Palenkėje, čia buvusiose valstybinėse (didžiojo kunigaikščio) žemėse pradėjo vykdyti vėliau jos sūnaus Žygimanto Augusto jau visoje LDK pratęstą valakų reformą . Greta didžiojo kunigaikščio žemės valdų Palenkėje turėjo ir keletas LDK didikų giminių (Goštautai , Kiškos , Radvilos , Chodkevičiai , Sapiegos ir kt.).
Palenkėje esančiame Knišine nuo 1533 m. dažnai lankydavosi, o 1572 m. ir mirė LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ; 1564 m. jo iniciatyva Knišine buvo įsteigta monetų kalykla , kaldinusi pinigus Lietuvai ir Lenkijai.
1569 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Palenkės vaivadiją kartu su Kijevo , Voluinės ir Podolės (Braclavo) vaivadijomis atskyrė nuo LDK ir prijungė prie Lenkijos, taip patenkindamas senas lenkų pretenzijas valdyti šį daugiau nei 200 metų Lietuvai priklausiusį kraštą. Vaivadija integruota į Mažosios Lenkijos provinciją . Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo buvo įkurta nauja Palenkės vaivadija dalinai tose pačiose ribose kaip ir prieš tai buvusi vaivadija.
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. didžioji dalis vaivadijos atiteko Prūsijos karalystės , Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui , nedidelė rytinė dalis Rusijos imperijos Slanimo gubernijai ir nedidelė pietinė dalis Habsburgų monarchijos Vakarų Galicijai .
Vaivadiją sudarė trys žemės: Bielsko žemė , Drohičino žemė ir Mielniko žemė .
Bielsko žemės didžiausios gyvenvietės: Augustavas , Balstogė , Bielskas , Bočkai , Branskas , Choroščas , Goniondzas , Jasionuvka , Kleščelė , Knišinas , Narevas , Orla , Raigardas , Suražas ir Tikocinas ;Drohičino žemės didžiausios gyvenvietės: Drohičinas , Medzna , Mokobodai ir Palenkės Sokoluvas ;Mielniko žemės didžiausios gyvenvietės: Horodiščė , Palenkės Mendzyžecas , Rosošas , Mielnikas , Nemiruvas ir Semiatičė .
Taip pat skaitykite
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
