Pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides ) – magnolijūnų (Magnoliophyta ) skyriaus, gluosninių (Salicaceae ) šeimos, gluosnių (Salix ) genties krūmedis .
Pajūrinio gluosnio šakelė su vyriškais žirginėliais („katinukais“) Pajūrinio gluosnio šakelės su lapeliais Pajūrinio gluosnio morfologinis piešinys
Paplitimas
Savaime, bet negausiai paplitę dalyje Europos : Italijoje , Ispanijoje , Andoroje , Prancūzijoje , Liuksemburge , Vokietijoje , Austrijoje , Lichtenšteine , Šveicarijoje , Rumunijoje , Kroatijoje , Vengrijoje , Slovėnijoje , Čekijoje , Slovakijoje , Lenkijoje , Latvijoje , Estijoje , Švedijoje , Norvegijoje , Gudijoje , Ukrainoje , dalyje Rusijos . Retkarčiais aptinkami Danijoje , Suomijoje . Introdukuoti Britų salose .
Auga palei upių , ypač kalnų upių pakrantes ir vandeniui pralaidžių žvyringų, akmeningų aliuvinių samplovų.
Paplitimas Lietuvoje
Savaime paplitę Lietuvoje .
Krūmedis , išaugantis neaukšto medžio ar didelio krūmo formos, iki 4–8 m, rečiau iki 13 m aukščio. Kamieno skersmuo apie 20 cm. Laja dažniausiai kūgiška, išsišakojanti iki 4–8 m skersmens. 2–2,5 cm ilgio ir 1–1,2 cm pločio žirginėliai pasirodo kovo –balandžio mėnesiais , dar prieš lapų išsiskleidimą. Lapų viršus blizgantis, tamsiai žalias, eliptiškos formos, pakraščiai negiliai dantyti, gale smailėjantys, 4–10 cm ilgio ir iki 2,5 cm pločio.
Panaudojimas
Naudojamas medicinoje , kadangi jo žievėje gausus salicino kiekis[ 1]
Sodinami pajūrinių ir žemyninių kopų sutvirtinimui bei sodinami parkuose ir kelių pakraščiuose.
Lietuvoje per verbų sekmadienį , ypač Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje pagrindinė buvo verba iš gluosnių šakelės , įskaitant ir pajūrinį gluosnį, prie kurių pridedama ir kadagio šakelių[ 2]
Germanų kalbomis angliškai : European Violet-Willow , vokiškai : Reif-Weide , olandiškai : Berijpte wilg , švediškai : Daggvide .Romanų kalbomis ispaniškai : Sauce dafnoide .Slavų kalbomis rusiškai : Ива волчниковая , lenkiškai : Wierzba wawrzynkowa , čekiškai : Vrba lýkovcová .
Taip pat skaityti
Nuorodos
_5830.JPG)
