Negarbos piliakalnis

Negarbos piliakalnis

Negarbos piliakalnis nuo kelio Rūdaičiai – Dimitravas
Negarbos piliakalnis
Negarbos piliakalnis
Koordinatės
55°57′02.5″ š. pl. 21°12′32.3″ r. ilg. / 55.950694°š. pl. 21.208972°r. ilg. / 55.950694; 21.208972
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Aukštis 13 m
Plotas 47 x 50
Priešpilis papėdės gyvenvietė
Naudotas I tūkst. – XIII a.
Žvalgytas 1923, 1960, 1966, 1974, 1982, 1992, 2012 m.
Tirtas 2003 m.
Registro Nr. u. k. 23789: 5253, 23790
/A454KP, AR535/

Negarbos piliakalnis, vad. Nagarbos kalnu, Bliūdkalniu, su gyvenviete – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Negarbos kaime, Tenžės dešiniajame krante.

Pasiekiamas iš kelio Ankštakiai–Tarvydai ties Senkais pasukus į kairę ir šiaurės vakarų kryptimi pavažiavus 800 m, pervažiavus Tenžę, yra kairėje, į pietus nuo kelio.

Piliakalnis

3D modelis

Įrengtas Tenžės ir bevardžio upelio santakon įsiterpiančiame 47–50 m skersmens aukštumos kyšulyje, kurį ratu juosia pylimas. Vakaruose ir šiaurėje nuo aukštumos 140 m ilgio pylimo dalis yra 7 m aukščio nuo lauko ir 6 m pločio viršuje. Likusi 100 m pylimo dalis iš rytų ir pietų nuo upės slėnio apie 2,2 m aukščio nuo aikštelės ir 13 m aukščio išorėje. Aikštelės rytinė dalis šaltiniuota. Pasakojama, kad čia buvęs tvenkinys, aprūpindavęs vandeniu pilies gyventojus.[1]

Negarbos paminėjimo 750 metų atminimo lenta

Į vakarus ir šiaurę nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Bendras piliakalnio su gyvenviete teritorijos plotas – 6,257 ha.

1,0 km į pietryčius yra Senkų piliakalnis, 1,0 km į šiaurę – Jazdų, Negarbos kapinynas, 0,8 km į pietryčius – Senkų senovės žemdirbystės vieta, 0,6 km į šiaurės rytus – Senkų kapinynas, 50 m į pietus – Negarbos kapinynas.

Tyrimai

Piliakalnį 1923 m. žvalgė Vladas Nagevičius, 1960 m. – Juozas Mickevičius,[2] 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius),[3] 1974 m. – Ignas Jablonskis,[4] 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas),[5] 2012 m. – Kultūros paveldo centro archeologas Arūnas Strazdas. Gyvenvietės teritorijoje aptikta židinių liekanų, lipdytos ir žiestos keramikos, kt. dirbinių.

2003 m. papėdės gyvenvietę tyrinėjo Julius Kanarskas. Ištirtas 2,5 m² plotas, aptiktas 76 cm storio apnaikintas X–XIII a. kultūrinis sluoksnis su ugniaviete, apžiesta ir žiesta keramika, smiltainio akmens galąstuvas.[6]

Istorija

Piliakalnis dar žinomas Senkų, Jazdų, Jazdaičių piliakalnio vardu, kadangi buvo Jazdų (Jazdaičių) dvaro žemėje ir ribojasi su Senkų kaimu, esančiu kitapus upės. Pastaruoju metu dažnai vadinamas Nagarbos kalnu. Vietos gyventojai piliakalnį dažniausiai vadina Bliūdkalniu, nes jis primena didelį dubenį (žem. bliūdą).

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte minima kuršių pilis Nagarba (Nebarge). Vardas Nagarba greičiausiai kilęs iš baltų prokalbės (> vakarų baltų) *Nāgarbā, plg.: prūsų na 'ant; nuo'[7] ir garbis[8] 'kalnas', tad gali būti paveldėtas Mėguvos kuršių kilmės vietovardis.[9]

  • Negarbos piliakalnio pylimas
    Negarbos piliakalnio pylimas
  • Piliakalnio aikštelė
    Piliakalnio aikštelė
  • Piliakalnio rytinis šlaitas
    Piliakalnio rytinis šlaitas
  • Piliakalnis nuo kairiojo Tenžės kranto
    Piliakalnis nuo kairiojo Tenžės kranto

Aplinkiniai piliakalniai

Joskaudų piliakalnis 2,5 km Įpilties piliakalnis 20 km Imbarės piliakalnis 22 km
Laivių piliakalnis 29 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Martynaičių piliakalnis 18 km
Kartenos piliakalnis 17 km
Rūdaičių piliakalnis 2,7 km
Palangos piliakalnis 10 km
Purmalių piliakalnis 20 km 		Andulių piliakalnis 12 km
Eketės piliakalnis 17 km 		Senkų piliakalnis 1 km
Kurmaičių piliakalnis 3,8 km
Mišučių piliakalnis 14 km


Vikiteka: Negarbos piliakalnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

  1. ↑ Laimutė Kalniuvienė. Nagarba istorijoje, padavimuose ir žmoniu prisiminimuose. – Rūdaičiai, 2008. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka[neveikianti nuoroda]
  2. ↑ Piliakalnis, vad. Nagarbos kalnu, Bliūdkalniu, Rūdaičių apyl., Negarbos km., archeologinio paminklo pasas, 1960 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 13. – L. 85–94
  3. ↑ Adolfas Tautavičius, 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1966. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 38–39
    Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 112, eil. Nr. 460
  4. ↑ Ignas Jablonskis, Kretingos rajono Nagarbos pilies gyvenvietės akmeninių įrankių aprašymas, 1974. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 20, ap. 2, b. 20. – P. 1–3
  5. ↑ Vilnius Morkūnas, 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1995. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14. – L. 35 (Nagarba)
  6. ↑ Julius Kanarskas. Nagarbos piliakalnio papilys. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. – Vilnius: Diemedis, 2005. – P. 38–39
  7. ↑ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė; tikrinta 2016-12-30
  8. ↑ Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė; žr. garbis; tikrinta 2016-12-30
  9. ↑ Hipotezė

Literatūra

Nuorodos