Pasiekiamas keliu Kretinga – Raguviškiai – Budriai, ties naftos gręžiniais pasukus į Nausodžio kaimo V. Mongirdo gatvę. Stūkso 450 m į vakarus nuo jos, laukų pakraštyje, einant link Minijos.
Piliakalnio kompleksas
Piliakalnis įrengtas Minijos kairiajame krante, į upės slėnį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje, kurį iš vakarų pusės juosia platus ir gilus upės slėnis, o rytų - šiaurės rytų pusėje – buvusio bevardžio upelio slėnis. Šlaitai statūs, nuo 9 m aukščio rytų pusėje iki 26 m aukščio vakarų – šiaurės vakarų pusėje.
Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 50 m ilgio ir 40 m pločio, žemėjanti link šiaurinio galo, kuris yra 1,5 m žemiau pietinės dalies. Į pietus nuo jos supilti du gynybiniai pylimai. Aikštelės pietiniame krašte esantis pylimas 40 m ilgio, 1,5 m aukščio, iki 30 m pločio. Išorinis 2 m aukščio pylimo šlaitas leidžiasi į užslinkusį 3 m pločio griovį, už kurio kyla antras 0,2 m aukščio ir 7 m pločio pylimas. Pastarojo 50 cm aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio ir 0,8 m gylio antrą griovį.[1]
Į pietus nuo įtvirtinimų yra 40 m ilgio rytų – vakarų kryptimi ir 17 m pločio priešpilis, kurį pietuose saugojo apie 1,1 m aukščio pylimas.
Papėdės gyvenvietė ir priešpilis labai apardyti arimų. Visi pylimai ariant paskleisti, o grioviai – užpilti, priešpilio pylimas sunaikintas melioracijos darbų metu. Aikštelės šiaurinė dalis nuplauta šalia tekėjusio upelio. Šiaurinėje papėdėje išliko 1941 m. raudonarmiečių pradėta statyti atsparioji ugniavietė. Piliakalnis apaugęs mišku, dalis priešpilio ir papėdės gyvenvietė dirvonuoja.
Piliakalnis buvo Mišučių dvaro žemėje, kuri dabar priklauso Nausodžio kaimui. Vietos gyventojų vadinamas Pilale, rečiau – Mongirdo pilale. Pastarąjį vardą gavo nuo Mišučių dvarininkų Mongirdų pavardės.
Padavimai pasakoja, kad Mongirdo pilalėje seniau naktimis vaidendavosi, pasirodydavo šmėklos. Piliakalnio aikštelėje buvusi skylė, į kurią įmestas akmenukas tarsi laiptais ilgai bildėdamas riedėdavo, kol nukrisdavo ant gelmės dugno. Pilalės požemiuose yra rūsiai su sidabro ir aukso skryniomis. Nemažai lengvatikių bernų ėjo naktimis užburtųjų lobių ieškoti, bet niekam jų aptikti nepavyko.[2]
1966 m. piliakalnio aikštelės vakariniame ir pietvakariniame pakraščiuose pastebėtas iki 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis (juoda maišyta žemė su molio tinko gabalėliais).
1992 m. į pietryčius - pietus nuo priešpilio rasta arimo apnaikinto kultūrinio sluoksnio pėdsakų.
↑Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos valsčiai. Kartena. – Vilnius, 2012. – P. 103 Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. Archeologija. 2002-2005. – Vilnius, 2006. – T. 2. – P. 207
↑Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 136
↑Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990 m.) .– Vilnius, 1993. – D. 1. – P. 64
↑Piliakalnis, vad. Pilale, buv. Mišučių d., Nausodžio km., Žalgirio apyl. Archeologinio paminklo pasas. Parengė Vladas Šaulys, 1956 07 25. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 7. – L. 33-36
↑Kretingos raj., Nausodžio pilalė, buv. Mišučių Mongirdo pilalė. Foto J. Mickevičiaus 1960 m. – Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys. – KM-IF1399
↑Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 146. – L. 37-38
↑Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1. – B. 14. – L. 36-37
↑Julius Kanarskas. Archeologijos paminklai. – Lietuvos valsčiai. Kartena. – Vilnius, 2012. – P. 613