Naujoji norvegų kalba sukurta kaip alternatyva bokmål standartui, kuris pasižymi didele daniškų skolinių gausa. Osenas, kurdamas naująją kalbą, rėmėsi tomis norvegų tarmėmis, kurios yra išlaikiusios daugiausia senosios skandinavų kalbos bruožų ir mažiau paveiktos danų ar švedų kalbų. Ir nors nynorsk suteiktas valstybinės kalbos statusas, ją vartoja mažuma norvegų. Kiekviena Norvegijos savivaldybė vietiniais referendumais yra pasirinkusi, kokį norvegų kalbos variantą vartoti. 26 % šalies savivaldybių vartoja naująją norvegų kalbą (dauguma jų yra kalnuotose, kaimiškose pietvakarių Norvegijos vietovėse). Miorės ir Rumsdalio apskrities Sunmiorės krašte visos savivaldybės pasirinkusios nynorsk.
Savivaldybės, kuriose oficialiai vartojamas niunorškas, pažymėtos raudonai
Naujoji norvegų kalba turi 3 gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), priešingai nei 2 gimines turinti bokmål. Taip pat yra keletas kitų gramatinių, rašybos ir tarimo skirtumų.
Pasvirusiu šriftu pažymėtos nykstančios arba mirusios kalbos, paryškintu šriftu pažymėtos bendrinę formą turinčios kalbos. *Germanų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės germanų kalbos ir tarmės.
