NATO jungtinių karinių operacijų sutartiniai ženklai
NATO jungtinių karinių operacijų sutartiniai ženklai (angl.NATO Joint Military Symbology) – NATO standartiniai sutartiniai ženklai karinėms pajėgoms kariniuose žemėlapiuose žymėti. Pirmą sykį išleisti 1986 m. pavadinimu „NATO Military Symbols for Land Based Systems“ kaip sąjungininkų procedūrinė publikacija 6 (angl.Allied Procedural Publication 6, APP-6), nuo to laiko buvo vis tobulinami ir vystomi. 2020 m. naudojama ketvirtoji simbolių versija APP-6c. Simbolių rinkinį galima naudoti bet kokių karinių žemės, oro, jūrų ir kosmoso pajėgų žymėjimui tiek kompiuterinėse sistemose, tiek ir rankomis pažymėti įprastuose žemėlapiuose.
Pradžią simboliams davė 1917 m. Jungtinių Valstijų armijos inžinierių korpuso sukurtas žymėjimas, kuriame pirmą kartą pėstininkai pradėti žymėti kryžmai perbrauktu stačiakampiu, o kavalerija – vienu įstrižu brūkšniu perbrauktu stačiakampiu. Kryžminis perbraukimas simbolizavo kryžiumi dėvimus pėstininko šovinyno diržus, o vienas įstrižas perbraukimas – kavaleristo diržą įstrižai krūtinės.[1] Mėlynai žymimos savos pajėgos, raudonai – priešo.
NATO kariniai simboliai skirstomi į penkias plačias kategorijas:
Kariniai daliniai, įranga, įtvirtinimai – ikonos, žymi konkrečius taškus
Nekarinės kariuomenės operacijos (angl.Military operations other than war, „MOOTW“)
Sutartinių ženklų struktūra
Daugumą sutartinių ženklų sudaro keturios dalys: rėmelis (angl.frame), užpildas (angl.fill), ikona (angl.icon) ir, kur reikalinga, modifikatoriai (angl.modifiers). Simbolio pagrindas yra rėmelis. Iš rėmelio galima suprasti pajėgų dimensiją (oro, žemės, jūros), priklausomybę kariaujančiai pusei (neutralūs, savi, priešų arba nežinoma). Šie dalykai perteikiami tiek rėmelio forma, tiek rėmelio arba užpildo spalva: stačiakampis reiškia savus, rombas priešus, taip pat mėlyna spalva reiškia savus, raudona – priešus. Toks dubliavimas reikalingas tam, kad būtų patogiau ir greičiau orientuotis karo sąlygomis prie nepalankaus apšvietimo, ar naudojant naktinę regą ar panašiai. Jei naudojamas užpildas, rėmelis turi būti juodas arba baltas priklausomai nuo fono, ant kurio braižoma. Jei užpildas nenaudojamas, kariaujančios pusės spalva gali būti naudojama rėmelyje. Visi sutartiniai ženklai specialiai sukurti kiek galima paprastesni, kad būtų nesudėtinga juos nubraižyti neturint specialių įgūdžių, naudojantis bet kokiomis paprasčiausiomis priemonėmis.[2]
Prie pagrindo – rėmelio – viršuje ir šonuose pridedami papildomi modifikatoriai. Jais galima nurodyti, pavyzdžiui, konkretaus dalinio numerį ar valstybės pavadinimą.
Modifikatorius būklė (angl.status) rodo, ar objektas jau yra pažymėtoje vietoje, ar dar tik bus, šiuo metu pakeliui, ar tikėtina, kad bus. Jei objektas jau yra, rėmelis brėžiamas normalia vientisa linija, jei tik numatomas – brūkšneliais (punktyru).
Įtartini / spėjama, kad priešiški (angl.Suspect), (S)
Ir kt.
Mūšio dimensija
Rodo, ar objektas yra ant, virš, ar po Žemės paviršiumi. Virš gali būti oro arba kosminės pajėgos, po – povandeniniai laivai, jūrinės minos ir panašiai. Ant paviršiaus gali reikšti ant vandens arba ant žemės. Egzistuoja išimtinių atvejų, pvz., sraigtasparnis žymimas tarsi būtų antžeminis, kadangi jis yra netolimo veikimo ir turi antžeminę pagalbinę įrangą, pvz., bazę ar laivą, nuo kurio kyla ir ant kurio leidžiasi.
Dimensija ant paviršiaus žymima uždarais rėmeliais
Dimensija po paviršiumi (po vandeniu) žymima rėmeliais atviru viršumi
Dimensija virš paviršiaus (oras, kosmosas) žymima rėmeliais atvira apačia
Taip pat egzistuoja žymėjimai nežinomai dimensijai, naudojami, pvz., žymėti radarų sistemoms, kur neaišku, kam tiksliai sekti jos skirtos (lėktuvams, laivams, povandeniniams laivams ar pan).