Mechanizuotųjų pėstininkų karinio vieneto simbolis
Čekoslovakijos motorizuotieji pėstininkai (1937 m.)SS divizijos Leibstandarte SS Adolf Hitler kolona Paryžiuje 1942 m. rugpjūtis). Tuo metu ši divizija buvo motorizuotieji pėstininkai.
Artimu terminu motorizuotieji šauliai (kartais motošauliai; rus.мотострелки) Rusijoje (o anksčiau – TSRS) vadina mechanizuotuosius pėstininkus.
Pėstininkų motorizavimas buvo pirmas žingsnis prie kariuomenės mechanizavimo. Civilinės paskirties sunkvežimiai nesunkiai pritaikomi kareiviams pervežti, pabūklams vilkti, atsargoms ir įrangai pervežti. Automobilių panaudojimas labai didina pėstininkų dalinių, kurie iki tol judėdavo pėsčiomis ar būdavo pervežami geležinkeliais, judrumą.
Kautynėse sunkvežimiai ir džipai nesuteikia taktinio pranašumo kautynėse, nes lengvai pažeidžiami artilerijos ir šaulių ginklų ugnies. Tačiau ant tokių transporto priemonių gali būti sumontuoti sunkieji ginklai (sunkieji kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, beatošliaužiai pabūklai, raketų leistuvai, kurie, nors ir lengvai pažeidžiami, naudojami kautynėse.
Žiemą ir kalnuose motorizuotieji pėstininkai gali naudoti nešarvuotus vikšrinius visureigius ([pvz., švediškus sniegaeigius Snow Trac ir Bv202).
Motorizuotųjų pėstininkų daliniai, palyginus su pėsčiaisiais pėstininkais, turi didesnius poreikius tiekimui, kadangi jiems reikalingi degalai ir atsarginės automobilių dalys, o pačiuose daliniuose reikalingi remonto padaliniai.
Motorizuotieji pėstininkai imti masiškai naudoti antrajame pasauliniame kare, kuriame nemažai kovos veiksmų buvo manevriniai. Vienas iš motorizuotųjų pėstininkų privalumų buvo tai, kad jie galėjo lydėti prasiveržusius tankų dalinius ir dengti jų flangus. Ši funkcija dar sustiprėjo, kai ėmė atsirasti mechanizuotųjų pėstininkų daliniai, aprūpinti šarvuočiais.
