1900–1909 m. vėl dirbo Rusijoje. 1909–1914 m. Biržų valsčiaus ligoninės vedėjas, keturklasės mokyklos gydytojas. Globojo poetą Julių Janonį, rėmė jo mokslus Šiaulių gimnazijoje. 1912 m. įkūrė dramos ir muzikos draugiją „Lyra“, kurios pirmininke buvo išrinkta jo žmona Viktorija Kuprevičienė, vadovavusi ir jos pačios įkurtai nuolatinei dramos trupei, kuri surengė daug lietuviškų vakarų ne tik Biržuose, bet ir jų apylinkėse.
1912 m. Biržuose įsteigta pirmoji spaustuvė. Steigėjai Martynas Yčas, Povilas Jakubėnas, Mykolas Kuprevičius ir Jonas Trečiokas spaustuvę pavadino „M. Yčo ir B-vės spaustuve“. Joje buvo leidžiamas „Biržų kalendorius“, „Sieninis kalendorius“, daug kitų nedidelių leidinių, po karo – pirmas Lietuvos provincinis spaudos balsas „Biržų žinios“, taip pat periodinė reformatų spauda. Įkūrė Lietuvių mokslo draugijos Biržų skyrių.
1914–1918 m. karo gydytojas. Grįžęs į Lietuvą dirbo gydytoju Žagarėje. Nuo 1921 m. Žagarės miesto savivaldybės tarybos narys, pirmininkas. 1924–1932 m. Laisvamanių etinės draugijos Žagarės skyriaus vadovas.[1] Palaidotas Kruopių laisvamanių kapinėse.