Mozỹrius [ 1] (bltr. Мазыр , rus. Мозырь ) – miestas pietų Baltarusijoje , Gomelio srityje , Pripetės upės dešiniajame krante. Mozyriaus rajono centras. Yra pedagogikos institutas, kraštotyros muziejus, Dramos teatras. Yra Šv. Mykolo bernardinų bažnyčia, pastatyta 1760 –1775 m., perstatyta XIX a. , Šv. Arkangelo Mykolo (1743 –1745 m.) vienuolynas ir bažnyčia, XVIII a. Cistersų vienuolynas.[ 2]
Mozyriaus „Spartako“ stadionas
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1153 m., priklausė Kijevo , Černigovo ir Turovo kunigaikštystėms . 1174 m. Mozyrių užpuolė lietuviai , 1227 m. ir 1244 m. nusiaubė mongolai . XIV a. viduryje atiteko LDK . Nuo XV a. pabaigos priklausė M. Glinskiui , kuris 1508 m. pasidavė Maskvos didžiajai kunigaikštystei , pagal LDK ir Maskvos 1508 m. taiką grąžintas Lietuvai. Nuo 1565 m. Mozyriaus pavieto centras. 1577 m. gavo miesto teises. 1497 m. ir 1521 m. miestą sudegino Krymo totoriai , 1648 m. nusiaubė kazokai , 1654 m. užėmė Rusijos kariuomenė , 1667 m. grąžintas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai , 1795 –1924 m. buvo Minsko gubernijos Mozyriaus apskrities centras.[ 3] 1795 m. gavo miesto teises.[ 4] 1919 m. atiteko Baltarusijos TSR . Per Lenkijos–sovietų karą prie Mozyriaus lenkai 1920 m. kovo mėn. sumušė bolševikus. 1938 –1954 m. Mozyrius buvo Polesės srities centras. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą . Vokiečių okupacijos metais buvo įkurtas žydų getas.
Ekonomika
Yra oro uostas, upių uostas, geležinkelio stotis. Per miestą eina geležinkelis ir plentas Babruiskas –Žitomyras (Ukraina ), naftotiekis Draugystė . Vyrauja naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, įrengimų gamybos, medienos apdirbimo, chemijos (trąšų), elektrotechnikos, baldų, tekstilės (trikotažo), siuvimo, maisto (pieno, alaus) pramonė. Prie Mozyriaus nuo 1982 m. kasama akmens druska .
Sportas
FK Slavija-Mazyr (futbolo klubas);
„Jaunystės“ („Junactva“) stadionas, kurio talpa daugiau nei 17 tūkst. žiūrovų.
Šaltiniai
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija )
↑ Mozyrius . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 548 psl.
↑ Mozyrz . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 754 psl. ( lenk. )
↑ Географический энциклопедический словарь , гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 286