Babrùiskas [1] (bltr. Бабруйск; arba Bobruiskas, rus. Бобруйск) – miestas Baltarusijoje, Mogiliavo srityje, prie Berezinos upės, 115 km į pietvakarius nuo Mogiliavo. Babruisko rajono centras. Balneologinis kurortas. Mieste yra 3 teatrai, kraštotyros muziejus.
Etimologija
Miesto pavadinimas kilęs nuo nedidelio Babrujkos upelio, kuris vardą gavo pagal bltr. бобр – „bebras“.
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1387 m., kai Ldk Jogaila ir kunigaikštis Skirgaila patvirtino dar XIV a. pirmoje pusėje Babruisko apylinkes užvaldžiusių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Kęstučio susitarimą dėl jų (ir pajamų iš jų) pasidalijimo per pusę – į Vilniaus ir Trakų dalis, kurias valdė atskiri kunigaikščių vietininkai ir vadinamieji senoliai. Toks pasidalijimas išsilaikė iki XVI a. antrosios pusės. XIV a. – XVIII a. Babruiske stovėjo pilis. 1502–1503 m. miestą nusiaubė Krymo totoriai, 1506 m. per Glinskio maištą ne kartą buvo apsupę maištininkai. XVI a. Babruiskui suteiktos Magdeburgo teisės, nuo 1565 m. seniūnijos centras. Iš pradžių priklausė didiesiems kunigaikščiams, vėliau didikų Radvilų, Goštautų, bajorų Tryznų giminėms. XVI a. – XVII a. išsiplėtė, 1620 m. Babruiske buvo 15 gatvių, 409 kiemai, malūnas, cerkvė, bažnyčia, miestą juosė medžio ir žemių sutvirtinimų gynybinė siena. Pernu vaivada ir Babruisko seniūnas Petras Stanislovas Tryzna į miestą 1623 m. iš Nesvyžiaus pasikviečia jėzuitus, kurie prie jo dvaro įsteigia misiją. Šis didikas taip pat fundavo Babruiske 1615 m. iškilusią jėzuitų Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. 1630 m. įkurta Babruisko jėzuitų rezidencija, kuri veikė iki XVIII a. pabaigos. Per XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios karus su Maskva ir švedais, per kazokų sukilimą Babruiskas smarkiai nusiaubtas. 1681 m. į Babruiską po karų sugrįžę jėzuitai atidarė savo mokyklą, o 1686 m. mieste įsteigė špitolę. 1708 m. miestas gerokai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1738 m. Babruiske jėzuitai atidarė vaistinę.
1793 m. Babruiskas prijungtas prie Rusijos imperijos, nuo 1795 m. tapo Minsko gubernijos Babruisko apskrities centru,[2] gavo miesto teises.[3] 1810 m. buvusios LDK pilies vietoje pastatytoje tvirtovėje rusų įgula 1812 m. atlaikė keturių mėnesių prancūzų apsiaustį. Nuo 1924 m. rajono, 1924–1930 m. ir apygardos, 1944–1954 m. ir srities centras. Per nacių okupaciją Babruiske ir apylinkėse išžudyta apie 40 000 žmonių.
Ekonomika
Yra upių uostas, geležinkeliai į Asipovičus, Žlobiną, Akciabrskį; plentai į Minską, Gomelį, Mogiliavą, Kalinkavičus, Slucką. Išvystyta medienos, mašinų (žemės ūkio mašinų, automobilių ir traktorių detalių bei agregatų, svarstyklių), statybinių medžiagų (gelžbetonis, stambiaplokščių konstrukcijų), medžio apdirbimo, baldų, faneros, odos, kailių, trikotažo, siuvimo, avalynės, maisto (konservų, aliejaus) pramonė, veidrodžių, meno dirbinių gamyba.
Kultūra, švietimas
Yra 4 technikumai. 3 teatrai. Liaudies kūrybos, kraštotyros muziejai.[4]
Gyventojai
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Bobrujsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 265 psl. (lenk.)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 65
- ↑ Mindaugas Pažemys. Babruiskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 413 psl.
