Glinskio maištas – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščio Mykolo Glinskio 1508 m. sukilimas prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį.

Vyko per 1507–1508 m. LDK ir Maskvos Didžiosios kunigaikštystės karą. Dėl staigaus Mykolo Glinskio iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama Trakų vaivados Jono Zaberezinskio. Priešininkų apkaltintas ketinimu atimti iš Žygimanto Senojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostą ir nušalintas nuo vyriausybės – Ponų Tarybos nario pareigų, Mykolas Glinskis sukėlė maištą. Jis siekė bent atskirti nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės stačiatikių gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu.

Maištas prasidėjo 1508 m. vasario 2 d. Trakų vaivados Jono Zaberezinskio, Mykolo Glinskio svarbiausio politinio priešininko, nužudymu Gardine. Mykolas Glinskis su broliais Vasilijum ir Ivanu bei kitais giminaičiais 1508 m. kovo mėn. pasidavė Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III globai. Maištas vyko Baltarusijoje ir dalyje Ukrainos, bet vietos gyventojai Glinskio nerėmė. Jį parėmė Krymo chanas Menglis Girėjus ir Moldavijos valdovas Bogdanas III.

Maištininkai, 1508 m. gegužės pabaigoje neįstengę užimti Slucko ir Minsko, Oršoje susijungė su Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomene. Čia ją liepos 13 d. sumušė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, padedama lenkų samdinių, kuriai vadovavo Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis.

Glinskio maištą numalšinus, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Maskva spalio 8 d. sudarė taiką. Mykolui Glinskiui su šalininkais leista išvykti į Maskvą.^[1]