Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Meksikietiška virtuvė
Šalis:	Meksika
Žymiausi patiekalai
Užkandžiai:	burrito, taco, nachos
Pagrindiniai patiekalai:	enčilada, tamalė, birija, carne asada, chile relleno, chorizo, kesadilija
Sriubos:	caldo, menudo, posolė
Desertai:	buñuelos, cajeta, flan
Gėrimai:	tekila, atole, palmių vynas, kakava, meskalis, hibiskų arbata, pulka

Meksikietiška virtuvė – patiekalų, kilusių iš Meksikos visuma. Meksikietiška virtuvė pasižymi savo aromatų įvairove, plačiu įvairių prieskonių naudojimu, spalvingu dekoravimu. Meksikietiška virtuvė susiformavo susimaišius vietinių indėnų (ypač actekų) ir ispanų virtuvėms.

Kukurūzai ir pupelės nuo seniausių laikų buvo svarbiausi meksikiečių maisto produktai. Kukurūzai valgomi virti, tačiau dažniausiai iš jų gaminama tešla (masa), iš kurios ruošiami įvairūs produktai – tortilijos, tamalė, gorditos ir daug kt. Meksikietiška virtuvė žymi savo aštrių prieskonių įvairove: daugelis patiekalų neapsieina be čili pipirų, paprikos, česnakų, svogūnų, taip pat dažnai naudojamas cinamonas, kmynas, raudonėlis, kalendra, vaistinė kirmžolė (epasotė), kakava ir kt. Kartu su Meksikos užkariavimu po šalį paplito ryžiai ir dabar tai yra vienas svarbiausių maisto produktų. Gausi padažų (salsa, tabasco, guakamolė) įvairovė.

Vietiniai meksikiečiai iki europiečių atvykimo naudojo daug įvairių vaisių ir daržovių, kurie vėliau paplito po pasaulį ir dabar yra daugelio virtuvių neatsiejama dalis: tai pomidorai, kukurūzai, paprika, avokadas, pupelės, vanilė, papaja, ananasas, moliūgai, batatai, žemės riešutai, dumplūnė, guava, juodmedžio vaisiai (sapotė), sargetis, dygliuotoji anona, ropinė gumbapupė, dažinė urlija. Iš Meksikos kilęs kakavos gėrimas, šokoladas. Be to, iš Meksikos po pasaulį paplito kalakutai. Europiečiai Meksikoje įveisė įvairius gyvūnus, kurių mėsa dabar plačiai naudojama Meksikos virtuvėje (jautiena, kiauliena, aviena, vištiena); taip pat įvežė ryžius, alyvuoges, kviečius, miežius, migdolus, svogūnus ir kt.

Meksikoje yra dideli regioniniai maisto gamybos skirtumai: šalies šiaurėje, kur plyti ganyklos, daugiausia ruošiami mėsos patiekalai, pavyzdžiui, aračeros pjausnys. Jukatano virtuvė pasižymi saldumu, ten naudojama daug urlijos, avokadų, kitų vaisių, taip pat medaus. Pietryčių Meksikoje ruošiami aštrūs patiekalai, gausiai naudojama vištiena. Meksikos įlankos (ypač Verakruse) ir Ramiojo vandenyno pakrantėse naudojama daug žuvies, jūros produktų. Oašakoje populiarios tamalės, įvairūs kiti kukurūzų miltų gaminiai. Centrinė Meksika smarkiai paveikta kitų regionų tradicijų, tačiau išsaugojusi ir savus patiekalus, pvz., barbakoa, posolę, menudo, karnitas. Meksikos kaimuose galima paragauti įvairių egzotiškų produktų, kurie ruošiami iš iguanos, barškuolės, koatos, žiogų (čapulinai), skruzdžių kiaušinių, kitų vabzdžių.

Meksikietiška virtuvė yra gan populiari už Meksikos ribų. Ypač tas pasakytina apie pietines JAV valstijas, kur gausu imigrantų iš Meksikos. Pavyzdžiui, Teksase susidariusi mišri amerikiečių-meksikiečių virtuvė, vadinama Tex-Mex. Iš populiariausių patiekalų paminėtini takos, buritos, načos, čimičanga, enčilada.

Tradicinė meksikiečių virtuvė, iš kartos į kartą perduodama bendruomenės kultūra, Mičoakano paradigma
Nematerialusis pasaulio paveldas
Vieta	Meksika
Regionas**	LAC
Įrašas	2010
Nuorodos
	Nuoroda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

2010 m. Meksikiečių virtuvė buvo pripažinta kaip Nematerialusis pasaulio paveldas, akcentuojant iki mūsų dienų išlikusius senovinius žemės ūkio auginimo metodus (pvz. milpos ir činanpos), gamybos technikas ir tradicinius įrankius. Geriausiai ši tradicija yra išsaugota Mičoakano valstijoje, kur moterų virėjų bendruomenės propaguoja ir perduoda iš kartos į kartą senovinius metodus^[1].

Kitos kulinarinės tradicijos įtrauktos į nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą:

• Viduržemio jūros virtuvė
• Japoniška virtuvė
• Prancūziška virtuvė

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Meksikoje Šiaurės Meksika Gvanachuato istorinis miestas ir kasyklos (1988) · Istorinis Sakatekasas (1993) · Siera de San Fransisko uolų piešiniai (1993) · El Viskaino biosferos rezervatas (1993) · Keretaro istoriniai paminklai (1996) · Pakimės archeologinė sritis (1998) · Siera Gordos pranciškonų misijos (2003) · Kalifornijos įlankos salos (2005) · San Migel de Aljendės miestas ir Atotonilko Švč. Jėzaus Nazariečio šventovė (2008) · Kamino Real de Tiera Adentras (2010) · El Pinakatės ir Altaro didžiosios dykumos biosferos rezervatas (2014) Vakarų Meksika Tekilos agavų kraštovaizdis (2006) · Istorinė Morelija (1991) · Kabanjaso ligoninė (1997) · Drugių monarchų biosferos rezervatas (2008) · Reviljachichedo salos (2016) Centras ir Įlanka Istorinis Meksiko centras ir Šočimilkas (1987) · Istorinis Pueblos senamiestis (1987) · Ikikolumbinis Teotihuakano miestas (1987) · Ikikolumbinis El Tachinas (1992) · Popokatepetlio šlaitų vienuolynai (1994) · Tlakotalpano istoriniai paminklai (1998) · Šočikalko archeologiniai paminklai (1999) · Luis Barragán namas ir studija (2004) · Meksiko nacionalinio autonominio universiteto centrinis universitetinis miestelis (2007) · Temblekės akvedukas (2015) · Tehuakano–Kuikatlano biosferos rezervatas (2018) Oachaka Istorinis Oachakos centras ir Monte Albano archeologinė sritis (1987) · Priešistoriniai Jagulio ir Mitlos urvai (2010) Jukatanas ir Čiapasas Ikikolumbinis Palenkės miestas (1987) · Sian Kaanas (1987) · Čičen Ica (1988) · Ikikolumbinis Ušmalis (1996) · Kampečės miestas (1999) · Majų miestas Kalakmulis (2002) Nematerialusis Vietos šventės, susijusios su mirusiaisiais (2008) · Tolimano otomių-čičimekų atminties ir gyvųjų tradicijų vietos: Peña de Bernal, šventosios teritorijos sergėtojas (2009) · Voladorų ritualas: Papantla, El Tachinas (209) · Tradicinė Meksikos virtuvė – perduodama bendruomenės kultūra ir Mičoakano paradigma (2010) · Paračikai tradicinėje sausio šventėje Čiapa de Corso vietovėje (2010) · Pirekua, tradicinė purepečų daina (2010) · Mariačiai, styginių bei trimitų muzika ir dainos (2011) · Xtaxkgakget Makgkaxtlawana: Čiabuvių menų centras ir jo indėlis saugant totonakų nematerialųjį kultūrinį paveldą Verakruse (2011) · Romerija, Zapopanės mergelės ritualinis ciklas (2016) · Čarerija, Meksikos jodinėjimo tradicija (2016) · Talaveros gamybos procesas Puebloje ir Tlaskaloje (2019, kartu su Ispanija) · Bolero: tapatybė, emocija ir poezija, tapusi daina (2023, kartu su Kuba)