Meksikietiška virtuvė – patiekalų, kilusių iš Meksikos visuma. Meksikietiška virtuvė pasižymi savo aromatų įvairove, plačiu įvairių prieskonių naudojimu, spalvingu dekoravimu. Meksikietiška virtuvė susiformavo susimaišius vietinių indėnų (ypač actekų) ir ispanų virtuvėms.
Meksikoje yra dideli regioniniai maisto gamybos skirtumai: šalies šiaurėje, kur plyti ganyklos, daugiausia ruošiami mėsos patiekalai, pavyzdžiui, aračeros pjausnys. Jukatano virtuvė pasižymi saldumu, ten naudojama daug urlijos, avokadų, kitų vaisių, taip pat medaus. Pietryčių Meksikoje ruošiami aštrūs patiekalai, gausiai naudojama vištiena. Meksikos įlankos (ypač Verakruse) ir Ramiojo vandenyno pakrantėse naudojama daug žuvies, jūros produktų. Oašakoje populiarios tamalės, įvairūs kiti kukurūzų miltų gaminiai. Centrinė Meksika smarkiai paveikta kitų regionų tradicijų, tačiau išsaugojusi ir savus patiekalus, pvz., barbakoa, posolę, menudo, karnitas. Meksikos kaimuose galima paragauti įvairių egzotiškų produktų, kurie ruošiami iš iguanos, barškuolės, koatos, žiogų (čapulinai), skruzdžių kiaušinių, kitų vabzdžių.
Meksikietiška virtuvė yra gan populiari už Meksikos ribų. Ypač tas pasakytina apie pietines JAV valstijas, kur gausu imigrantų iš Meksikos. Pavyzdžiui, Teksase susidariusi mišri amerikiečių-meksikiečių virtuvė, vadinama Tex-Mex. Iš populiariausių patiekalų paminėtini takos, buritos, načos, čimičanga, enčilada.
Pasaulio paveldas
Tradicinė meksikiečių virtuvė, iš kartos į kartą perduodama bendruomenės kultūra, Mičoakano paradigma
2010 m. Meksikiečių virtuvė buvo pripažinta kaip Nematerialusis pasaulio paveldas, akcentuojant iki mūsų dienų išlikusius senovinius žemės ūkio auginimo metodus (pvz. milpos ir činanpos), gamybos technikas ir tradicinius įrankius. Geriausiai ši tradicija yra išsaugota Mičoakano valstijoje, kur moterų virėjų bendruomenės propaguoja ir perduoda iš kartos į kartą senovinius metodus[1].
Kitos kulinarinės tradicijos įtrauktos į nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą: